2016 m. tarptautinio festivalio „Operetė Kauno pilyje“ organizatoriai į ryškiausiomis vasaros spalvomis žėrintį muzikos festivalį pakvietė jau penkioliktą kartą. Jubiliejinių festivalio rengimo metų proga norisi apžvelgti gražiausias ir prasmingiausias praėjusių festivalių akimirkas.

Kaskart naujomis spalvomis žėrinti, naujomis formomis stebinanti šventė prasidėjo 2002 metais ir vyko liepos 4 – 7 d.

Pirmąjį renginį sudarė du etapai. Pirmasis skirtas jaunųjų dainininkų konkursui „Operetė mano meilė“ (I vietą pelnė šiuo metu vienas ryškiausių šalies baritonų dainininkas Laimonas Pautienius). Antrąjį etapą sudarė du koncertiniai vakarai, kurių programose pasirodė visi geriausi Lietuvos solistai iš nacionalinio operos ir baleto, Kauno ir Klaipėdos muzikinių teatrų. Vakarus papuošė dvi baleto solistų poros iš Sankt-Peterburgo. Koncerto dalyviams talkino N.Rimskio – Korsakovo konservatorijos simfoninis orkestras iš Sankt-Peterburgo, diriguojamas Aleksandro Sladkovskio.

Ypač didelio pasisekimo susilaukė antrasis festivalis, kuris buvo pagrindinis Valstybės dienos renginys Kaune. Tarptautinį skambesį jam suteikė svečių iš Vengrijos, Čekijos, Rusijos, Ukrainos pasirodymai.

Trečiasis festivalis prasidėjo Europos aukštųjų muzikos mokyklų studentų simfoninio orkestro koncertu Muzikinio teatro sodelyje. Nuo šio festivalio gimė tradicija vieną vakarą skirti taip vadinamam „svečiui“, ir pirmąjį kartą viešnia buvo opera. Šis festivalis turėjo dar vieną išskirtinį bruožą, jo metu vyko meistriškumo pamokos. jas vedė žymusis tenoras iš Italijos Gaetano Bardini.

Ketvirtąkart rengiamos šventės „svečiu“ pakviestas baletas, nes tais metais (2005) buvo minimas Lietuvos baleto 80-metis. Atvyko svečiai iš senosios garsiosios Agripinos Vaganovos rusų baleto akademijos. Koncertuose griežė Sankt-Peterburgo valstybinės akademinės kapelos simfoninis orkestras, dainavo svečiai iš Šveicarijos, Bulgarijos, Čekijos ir Vengrijos. Koncertai truko 5 dienas ir vyko ne tik Kaune – populiarusis festivalis žengė pirmą žingsnį plėsdamas savo geografiją vyko koncertai ir Druskininkuose.

Penktasis festivalis vėl pasklido po gražiausias Kauno vietas: Rotušę, Muzikinio teatro sodelį, Kauno pilies prieigas ir dar kartą aplankė Druskininkus. Muzikinio teatro sodelyje griežė svečiai iš Čekijos – ansamblis „Moravijos stygos“. Rotušėje vykusiame koncerte, skirtame W.A.Mozart 250-osioms gimimo metinėms, grojo pianistas iš Prancūzijos Philippe Giusiano (XIII tarptautinio F.Chopino konkurso nugalėtojas), dainavo italų tenoras Luciano Mastro, skambėjo W.A. Mocarto arijos ir ansambliai. Prie Kauno pilies prieigų minias žiūrovų sukvietė penktojo festivalio „svečias“ kino filmų muzika. Svečiai iš Italijos, Rusijos, Vengrijos ir Lietuvos atliko žaviausias kino filmų melodijas bei žiūrovų pamėgtas operų, operečių ir miuziklų arijas. Šio festivalio metu žavi vengrų operetės dainininkų pora Szilvi Szendy ir Karoly Peller pakerėjo publiką „kaskadiniais“ triukais ir pelnė žiūrovų simpatijų prizą. Dar viena staigmena čia buvo pasaulio operos teatrų primadona rusų dainininkė Irina Bogačiova, dainavusi ir lietuviškai.

Šeštasis festivalis „Operetė Kauno pilyje“ pakvietė garsius operetės grandus iš Rusijos, Vengrijos, Lenkijos, Italijos, Šveicarijos ir pripažintus Lietuvos sceninės muzikos atlikėjus. „Svečiui“ – neapolietiškai dainai skirto vakaro metu žiūrovai išgirdo net 14 tenorų, tarp jų Badri Maisuradze (Gruzija), Gregori Bonfatti (Italija), Virgilijų Noreiką. Šį festivalį itin „paženklino“ motulė gamta – tokios liūties per masinius renginius neprisiminė nei atlikėjai, nei žiūrovai. Garsusis gruzinų tenoras Badri Maisuradze paklaustas, kam jam, tokio masto atlikėjui, reikia „maudytis“ tokiu oru, šis atsakė – „draugams, organizatoriams pažadėjau, negaliu nuvilti“.

Tais metais speciali nuotaikinga festivalio programa „Muzika Europos pilyse“ skambėjo Sankt-Peterburge prie Petropavlovsko tvirtovės ir Kaliningrado centriniame kultūros parke.

Septintajame festivalyje viešėjo net 22 dūdmaišininkų grupė iš Airijos, jie stebino ir linksmino žiūrovus, susirinkusius Muzikinio teatro sodelyje. Itin garbia ir solidžia viešnia tais metais buvo, ispanų operetė sarsuela. Pagrindiniai svečiai buvo  ispanų tenoras Oscar Marin (jis taip pat uždainavo lietuviškai) ir legendinės Monserrat Caballe globotinė Nomeda Kazlauskaitė – Kazlaus. Šalia dainininkų aistringas ispaniškas melodijas žiūrovams pateikė ir instrumentalistai: Vilhelmas Čepinskis, Aliona Rakitskaja (Moldova), Robertas Beinaris, Ieva Baltmiškytė, „Baltijos gitarų kvartetas“, ispanišką temperamentą demonstravo ir šokių grupė „Funny Beat“. Liepos 6 d. sarsuelos vakare skambėjo daug pirmą kartą Lietuvoje atliekamų kūrinių, kuriuos dainavo žymiausi mūsų dainininkai ir svečiai.

Aštuntasis festivalis vyko 2009 m. įspūdingame kultūriniame kontekste –šalis plačiai minėjo Lietuvos vardo tūkstantmetį. Visi tų metų meniniai renginiai buvo skirti šiai iškiliai datai. Natūralu, kad, atliepdami šiam jubiliejui „svečiu“ organizatoriai pasirinko lietuvių muziką. Tais metais koncerte Muzikinio teatro sodelyje grojo „Kauno bigbendas“ (vad. a.a. Romualdas Grabštas, su giliu liūdesiu tenka prisiminti, kad tai buvo vienas paskutinių Maestro koncertų), koncertavo italų kilmės amerikietis Vinny Messina.

Į koncerto Prie Kauno pilies programą pateko pirmosios lietuviškos operos autoriaus Miko Petrausko „Birutės“ fragmentai ir lietuvių operos grandų – kompozitorių Vytauto Klovos, Balio Dvariono, Jurgio Karnavičiaus žymiausių sceninių veikalų ištraukos, paįvairintos jumoristinėmis lietuvių liaudies dainomis, harmonizuotomis Stasio Šimkaus, Juozo Tallat-Kelpšos, žavingomis melodijomis iš Algimanto Bražinsko, Giedriaus Kuprevičiaus, Viačeslavo Ganelino miuziklų bei originaliomis kompozitorių Algimanto Raudonikio, Vytauto Kairiūkščio, A.Bražinsko, B.Dvariono dainomis. Taip pat skambėjo iškiliųjų lietuvių muzikos patriarchų M. K. Čiurlionio bei J. Naujalio simfoninės poemos. Specialiai festivalio lietuvių muzikos vakarui kompozitorė Vaida Striaupaitė-Beinarienė sukūrė simfoninę poemą „Protėvių laiškai“ obojui, liaudies instrumentų grupei ir simfoniniam orkestrui. Ją atliko obojininkas Robertas Beinaris, Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“ ir festivalio orkestras.

2009 m. Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmetį festivalio atlikėjai minėjo drauge su Sankt Peterburgo ir Maskvos lietuvių bendruomenėmis. Specialiai paruošta programa gėrėjosi nemažas būrys vietos menininkų ir Lietuvos kultūrai prijaučiančių žiūrovų. Šių koncertų organizaciniai rūpesčiai teko Sankt Peterburgo N.Rimskio Korsakovo konservatorijos profesoriui lietuvių bendruomenės Sankt Peterburge vadovui Gintautui Želviui ir tuometiniam Lietuvos ambasadoriui Rusijoje Antanui Vinkui.

Devintasis festivalis „Operetė Kauno pilyje“ į svečius pakvietė prancūzų muziką. Renginių žiūrovai išvydo gan plačią prancūzų vokalinės sceninės muzikos retrospektyvą, nes abu koncertai prie Kauno pilies buvo skirti šios Europos šalies sceninei muzikai reprezentuoti.

Vieną vakarą Kauno pilies prieigose skambėjo prancūzų kompozitorių operų fragmentai. Gražiausias arijas ir ansamblius dainavo Lietuvos operos meistrai, taip pat svečiai – garsusis Latvijos bosas, „Teatro alla Scalla“ ir kitų Europos prestižinių operos scenų solistas Roman Polisadov iš Latvijos, žavi viešnia iš Prancūzijos lyrinis sopranas Alketa Cela. Šalia lietuvių dirigentų dalyvavo ir svečias iš Vokietijos Bernhard Epstein.

Antrąjį vakarą išgirdome prancūzų autorių lengvųjų sceninių veikalų fragmentus: melodijas iš nuotaikingųjų 19 ir 20 a. pradžios operečių, populiariausius numerius iš visą pasaulį pakerėjusių Richard Cocciante ir Claude Michel Schönberg miuziklų, melodijas iš kino filmų bei garsiąsias prancūzų chanson. Beje, anot publikos, jos geriausiai perteikė prancūzų muzikos dvasią, o jas atliko pripažinta šio žanro atlikėja aktorė Rasa Rapalytė.

Įžanginis devintojo festivalio koncertas buvo dedikuotas plačiai garsintoms Žalgirio mūšio 600 –osioms metinėms paminėti. Sodelyje prie Kauno valstybinio muzikinio teatro lietuvių autorių kūrinius, patriotinių dainų melodijas, maršus atliko Lietuvos karinių oro pajėgų pučiamųjų instrumentų orkestras (vad. kapitonas R. Kukulskis). Žiūrovų simpatijų sulaukė platų gerbėjų būrį renkantis vyrų vokalinis kvartetas „Opus vocalis“: Giedrius Prunskus, Mindaugas Zimkus, Žanas Voronovas ir Antanas Kulakauskas.

 

2011 m. festivalis „Operetė Kauno pilyje“ minėjo dešimties metų jubiliejų. Ta proga organizatoriai sukvietė visus per prabėgusius metus viešėjusius „svečius“, – tai ir neapolietiška daina, ir sarsuela, ir muzika iš kino filmų, gražiausios arijos ir duetai iš operų, miuziklų. Programas vainikavo žaviai aikštinga operetė. Tik lietus sutrukdė pasigėrėti Lietuvos baleto meistrų choreografiniais pasirodymais. 2011 m. kaip vienas ryškiausių kasmetinių Kauno kultūrinių įvykių festivalis „Operetė Kauno pilyje“ prisistatė ir aukščiausių vertinimų sulaukusiame grandioziniame tarptautiniame renginyje „Hanzos dienos Kaune 2011“ ir pradžiugino kauniečius bei didžiulį būrį atvykusių turistų ir „Hanzos dienų“ dalyvių nuotaikinga neapolietiškų dainų programa.

 

2012 m. buvo išskirtiniai festivalio istorijoje. Per dešimtmetį organizatoriai sukaupė patirties ir pasiryžo įgyvendinti nuo festivalio pradžios puoselėtą svajonę – parodyti šiuo renginiu propaguojamo operetės žanro spektaklį. Pirmajai premjerai pasirinkta operetė „Karaliaus antrininkas“ pagal lenkų kompozitoriaus Tadeusz Dobrzański operetę „Karaliaus ložė“. Spektaklį pastatė režisierius Kęstutis Jakštas, dirigentas Virgilijus Visockis, scenografiją sukūrė Vaidotas Jakutis, kostiumų stilistė Kotryna Daujotaitė, choreografai Dainius Bervingis ir Gintaras Visockis, chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė. Spektaklyje vaidmenis sukūrė Raimondas Baranauskas, Gediminas Maciulevičius, Kristina Siurbytė, Gitana Pečkytė, Tomas Ladiga, Žanas Voronovas, Raimonda Tallat-Kelpšaitė, Danielius Vėbra, Dainius Bervingis ir Gintaras Visockis. Dalyvavo choro ir baleto artistai. Operetės spektaklį realizavusiam režisieriui K.Jakštui pavyko atskleisti ir puikiai sudėlioti tradicinės operetės akcentus – meilės intrigą, painiai rezgamas politines ir visokias kitokias pinkles, kurios, tarsi burtų lazdele mostelėjus, išsipynė spektaklio pabaigoje. Spektaklį itin teigiamai įvertino ir prisiekę operetės gerbėjai, ir visa plati žiūrovų auditorija.

 

2013 m. festivalis, kartu su viso pasaulio muzikos profesionalų ir mylėtojų auditorija minėjo didžiojo italų operos genijaus Giuseppe Verdi 200-ąsias gimimo metines, tad liepos 6 d. koncerte kompozitoriaus garbei skambėjo operų uvertiūros, arijos duetai, kurias atliko iškiliausi Lietuvos operos atlikėjai ir festivalio svečiai.

Ypatingas tų metų operetės vakaro svečias buvo baleto artistas ir dainininkas Aleksandras Kaminskis iš Maskvos operetės teatro, stulbinantis Rusijos ir daugelio užsienio šalių lengvojo sceninio žanro gerbėjus originaliu kūrybiniu stiliumi, akrobatiniais triukais, unikaliai ir nepakartojamai atliekamu choreografiniu grand battement, o svarbiausia dainavimo, šokio ir vaidybos derėjimu, tiesiog sceniniu žavesiu.

 

2014 m. festivalis išplėtė ne tik koncertinių programų įvairovę, bet ir renginių vietovių bei trukmės perspektyvą. Pirmasis koncertas žiūrovus pakvietė jau gegužės mėnesį, o paskutiniai festivalio akordais nuskambėjo rugsėjo pabaigoje. Klausytojams buvo patiekta nauja programa „Popietės su Johano Štrauso muzika“, skambėjusios Gelgaudiškio ir Bistrampolio dvaruose bei puikioje Birštono kurorto aikštėje. Šią programą festivalio organizatoriai patikėjo jaunosios kartos dainininkams.

Reikšmingiausias 2014 m. festivalio akcentas buvo kompozitorių Vaidos Striaupaitės-Beinarienės ir Sauliaus Šiaučiulio operos-misterijos „Karūnos kelias“ pastatymas svarbiausioje Kauno istorinėje erdvėje – Kauno pilies prieigose. Kadangi festivalio renginiai vyksta Valstybės ir karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos minėjimo metu, logiška, kad festivalio programoje turėjo rastis sceninis muzikinis kūrinys, atspindintis šią iškilią ir svarbią mūsų istorijai datą. Šviesų ir džiazo opera-misterija, kaip ją pavadino autoriai, „Karūnos kelias“ sukurta pagal Antano Vienuolio legendą „Šventavartė“ (tai legendiniais padavimais paremtas pasakojimas apie kalavijuočių kėslus Lietuvos žemėse ir apie pagonių pasipriešinimą prievarta peršamam tikėjimui) ir Justino Marcinkevičiaus dramą-poemą „Mindaugas“. Libretą jai parašė tautosakinės bei mitologinės tematikos spektaklių režisierė ir dramaturgė Galina Germanavičienė. Pasirinkus šį kūrinį 2014 m. programai ir nutarus ją realizuoti prie Kauno pilies, kompozitoriai gerokai papildė operos partitūrą vokaliniais soliniais ir choriniais numeriais, realiai buvo parašyta nauja redakcija. Pastatymui vienas festivalio organizatorių Danielius Vėbra gerokai išplėtojo kūrinio libretą, kurį festivalio scenai adaptavo režisierius Kęstutis S.Jakštas. Taigi festivalio žiūrovams teko garbė regėti pasaulinę operos „Karūnos kelias“ premjerą.

2015 m. festivalio renginiai prasidėjo gegužę ir tęsėsi iki rugsėjo. Pradedamųjų koncertų programose karaliavo neapolietiška daina. Žinomas ir rečiau girdimas melodijas klausytojams interpretavo jaunieji dainininkai, jiems talkino VDU kamerinis orkestras, dirigavo Jonas Janulevičius. Pagrindinis 2015 m. festivalio akcentas – Lietuvos profesionalaus baleto 90-čio jubiliejus. Šiai progai paminėti vienas pagrindinių koncertų prie Kauno pilies buvo skirtas pažinčiai su jaunaisiais Lietuvos baleto šokėjais, besimokančiais nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje ir jų kolegomis iš antrosios baleto tėvynės – Rusijos, kurią atstovavo garsioji Agripinos Vaganovos rusų baleto akademija. Įspūdingo Lietuvos baleto jubiliejaus minėjimui pasirinkta sudėtinga ir šokio meno pasiekimus puikiai reprezentuojanti programa: tarptautinėmis pajėgomis atliktas Piotro Čaikovskio baleto „Miegančioji gražuolė“ prologas ir klasikinės bei modernios šokio kompozicijos. Sankt-Peterburgo ir VDU Muzikos akademijos studentų festivalio simfoniniam orkestrui dirigavo ir baleto vakaro muzikos ir šokio vyksmui vadovavo svečias iš Sankt Peterburgo dirigentas Aleksej Vasiljev, viešėjęs festivalyje pirmą kartą.

Festivalio baigiamuosiuose koncertuose pasirodė naujai susibūręs kolektyvas Kauno valstybinio muzikinio teatro BRASS BAND (varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis, kurio kūrybinės veiklos iniciatorius ir vadovas yra valtornininkas Andrius Dirmauskas).


Visus penkiolika metų pagrindinius festivalio renginius vedė aktorius, skaitovas, renginių vedėjas Gintaras Mikalauskas. Nuo festivalio pradžios kelis metus talkino aktorė Lina Budzeikaitė, 2005 m. ją pakeitė Nijolė Narmontaitė, o nuo 2007 m. Gintaro partnerė yra Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Ieva Vaznelytė.