XIX-ojo tarptautinio festivalio „Operetė Kauno pilyje 2020“ programa skiriama profesionalios lietuvių operos 100-mečiui

XIX-tasis tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“ ypatingais, šalį ir pasaulį netikėtai supurčiusios pandemijos metais, nors ir neįprastu tvarkaraščiu bei ribojamu žiūrovų skaičiumi, kviečia Jus į planuotus renginius, kurie bus kuklesni, tačiau, kaip ir kasmet, pulsuos gražiausios
sceninės muzikos skleidžiama energija.
Šiais metais „Operetė Kauno pilyje“ drauge su kauniečiais ir visos Lietuvos kultūrine bendruomene mini profesionalios lietuvių operos 100-metį ir savo renginių puokštę skiria šiai iškiliai progai minėti.

Liepos 5 d. 20 val.
PRIE KAUNO PILIES
Kauno valstybinis muzikinis teatras
Giuseppe Verdi opera „TRAVIATA“

Dirigentas Julius Geniušas
Režisierius Gintas Žilys
Dailininkė Virginija Idzelytė
Choreografė Anželika Cholina
Chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė

Dainuoja:
Raminta Vaicekauskaitė, Mindaugas Zimkus, Laimonas Pautienius, Rita Preikšaitė, Giedrė Juknevičiūtė,
Kęstutis Alčauskis, Andrius Apšega, Raimondas Baranauskas, Tomas Ladiga.

Dalyvauja teatro choro ir baleto artistai, orkestras

 

Liepos 6 d. 20 val.
PRIE KAUNO PILIES
Koncertas OPERŲ FEJERIJA
21 val. Lietuvos valstybės himnas
21.15 val. Kauno miesto mero sveikinimas ir Kauno miesto savivaldybės apdovanojimų įteikimas
Dainuoja:
Justina Gringytė, Gitana Pečkytė, Laimonas Pautienius, Kostas Smoriginas, Almas Švilpa, Merūnas Vitulskis, Vaidas Vyšniauskas (Kristian Benedikt).


Kauno valstybinio muzikinio teatro choras ir simfoninis orkestras

Dirigentai:
RIČARDAS ŠUMILA, JULIUS GENIUŠAS
JONAS JANULEVIČIUS, VIRGILIJUS VISOCKIS

Chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė
Režisierius Kęstutis S. Jakštas
Scenografija Vaidoto Jakučio
Scenos vizualizacija Viktorija Streiča
Koncerto vedėjai Ieva Vaznelytė ir Gintaras Mikalauskas

Liepos 26 d. 12 val.
Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčioje
Sakralinės muzikos koncertas

Dalyvauja solistai: Marija Arutiunova, Ingrida Kažemėkaitė, Živilė Lamauskienė, Tomas Ladiga, Jonas Lamauskas.

VDU kamerinis orkestras, dirigentas Jonas Janulevičius
Vedėja Ieva Vaznelytė

Rugsėjo 1 d. 15 val.
Restorano „Miesto sodas“ terasoje
Koncertas „Gražiausios Sanremo festivalių dainos“

Dalyvauja solistai: Ieva Goleckytė, Ingrida Kažemėkaitė, Viktorija Zeilikovičiūtė, Raimondas Baranauskas, Egidijus Bavikinas, Giedrius Prunskus.
Instrumentinis ansamblis, vadovas Julius Vilnonis

Renginiai nemokami!

Liepos 6 d. – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro miuziklas „Velnio nuotaka“

Liepos 6 d. festivalio renginys prasidės 21 val. , festivalio dalyviai, žiūrovai svečiai drauge su viso pasaulio lietuviais giedos Tautišką giesmę. Po širdingo pasaulinės lietuvių bendrystės akto, taip pat, visiems lietuviams brangus kūrinys – miuziklas „Velnio nuotaka“. Jį parodys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvas. Tai – profesionalioje teatro scenoje atgimęs kultinis lietuviškas miuziklas, netikėtais dramaturginiais posūkiais nukeliantis į praėjusius laikus.  (daugiau…)

Liepos 5 d. svečiuose Kazachstano valstybinis operos ir baleto teatras „Astana Opera“

Šiemet didžiuosiuose koncertuose prie pilies karaliaus festivalio svečiai – liepos 5 d. pasaulinį pripažinimą pelniusi Kazachstano teatro „Opera Astana“ baleto trupė drauge su pagrindiniais kolektyvo solistais. 
Pelnytai Kazachstano deimantu vadinamas valstybinis operos ir baleto teatras „Opera Astana“ veiklą pradėjo 2013 m. Tai didžiausias Centrinės Azijos teatras, pastatytas klasikiniu prabangos stiliumi, papildytas nacionalinės architektūros ypatybėmis su aukščiausiomis šiuolaikinėmis scenos įrangos technologijomis. Teatro repertuare šalia nacionalinių kompozitorių sceninių kūrinių puikuosi visa puokštė pasaulinio pripažinimo sulaukę operos ir baleto spektakliai, čia statė žymiausi teatro menininkai Franco Zeffirelli, Yury Grigorovich, Boris Eifman, Giancarlo del Monaco, Pier Luigi Pizzi.

(daugiau…)

2019 m. XVIII-ojo tarptautinio festivalio „Operetė Kauno pilyje“ programa Skiriama Laikinosios sostinės 100-mečiui

Koncertas

„Operetės karalių Imrės Kalmano ir Franco Leharo muzikos perlai“

Gegužės 30 d. 19 val. RESTORANO „FRESH BUFFET MEDŽIOTOJŲ UŽEIGA“ TERASA (VC „Kauno dokas“)

Birželio 2 d. 17 val. RAUDONDVARIO DVARO MENŲ INKUBATORIUS

Birželio 8 d. 17 val. BIRŠTONO KULTŪROS CENTRAS

Dalyvauja

Solistai: Andrius Apšega, Marija Arutiunova, Raimondas Baranauskas, Martynas Beinaris, Ingrida Kažemėkaitė

Instrumentinis ansamblis: Rasuolė Čiuladienė (smuikas), Žaneta Urbonavičienė (smuikas), Nomeda Jozeliūnienė (altas), Ana Čirkova (violončelė), Tadas Vilčinskas (kontrabosas), Irenėjus Urbonavičius (fleita), Klaudija Gurskytė (obojus), Andrius Bernotaitis (klarnetas), Jonas Žemonis (fagotas), Andrius Dirmauskas (valtornė), Dainius Radomskis (trimitas), Saulius Karka (trombonas), Rokas Generauskas (mušamieji), Lina Dinsmonienė (klavišiniai)

Dirigentas Virgilijus Visockis

  (daugiau…)

Aštuoniolika metų trunkantis tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“ populiarina operetės, baleto, operos ir miuziklo žanrų muziką neteatrinio sezono metu

Aštuoniolika metų trunkantis tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“ populiarina operetės, baleto, operos ir miuziklo žanrų muziką neteatrinio sezono metu, supažindina su sceninių muzikinių žanrų kūriniais Kauno miesto bendruomenę. Pagrindiniai, įspūdingi užmoju ir dalyvių skaičiumi festivalio koncertai vyksta Kauno pilies prieigose liepos 5–6 dienomis ir yra skiriami išskirtinei Lietuvos istorijos datai – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai paminėti. Kauniečiai ir miesto svečiai kasmet turi puikią progą pamatyti ir išgirsti ne tik aukšto meistriškumo Lietuvos ir užsienio šalių muzikinės scenos atlikėjus, bet ir tūkstantinei šios muzikos gerbėjų miniai pristatyti dar neatrastus, karjerą pradedančius, talentingus jaunuosius muzikus. Nemokami festivalio koncertai kasmet suburia įvairias visuomenės grupes bei stiprina bendruomeniškumą.

(daugiau…)

Svarbiausieji festivalio koncertai tradiciškai vyks Kauno pilies prieigose liepos 5 ir 6 dienomis

Svarbiausieji festivalio koncertai tradiciškai vyks Kauno pilies prieigose liepos 5 ir 6 dienomis.

Pirmąjį vakarą plačioji auditorija kviečiama į ypatingą susitikimą – pirmą kartą Lietuvos žiūrovams prisistatys Kazachstano scenos meno pažiba – Astanos operos ir baleto teatro baleto trupės kolektyvas. Tai, be abejo, stipriausias klasikinio šokio kolektyvas visoje Vidurinėje Azijoje. Svečiai parengė specialią savo teatro repertuaro populiariausių baleto spektaklių fragmentų programą, kurioje atsiskleis stipriausios kolektyvo meninės pajėgos.

(daugiau…)

XVIII-asis tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“ 2019

Aštuoniolika metų trunkantis tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“ populiarina operetės, baleto, operos ir miuziklo žanrų muziką neteatrinio sezono metu, supažindina su sceninių muzikinių žanrų kūriniais Kauno miesto bendruomenę. Pagrindiniai, įspūdingi užmoju ir dalyvių skaičiumi festivalio koncertai vyksta Kauno pilies prieigose liepos 5–6 dienomis ir yra skiriami išskirtinei Lietuvos istorijos datai – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai paminėti. Kauniečiai ir miesto svečiai kasmet turi puikią progą pamatyti ir išgirsti ne tik aukšto meistriškumo Lietuvos ir užsienio šalių muzikinės scenos atlikėjus, bet ir tūkstantinei šios muzikos gerbėjų miniai pristatyti dar neatrastus, karjerą pradedančius, talentingus jaunuosius muzikus. Nemokami festivalio koncertai kasmet suburia įvairias visuomenės grupes bei stiprina bendruomeniškumą.

(daugiau…)

Nuo pirmojo festivalio „Operetė Kauno pilyje“ (2002) organizatoriai pakvietė žiūrovus į…

Nuo pirmojo festivalio „Operetė Kauno pilyje“ (2002) organizatoriai pakvietė žiūrovus į 106 koncertines programas, kurios skambėjo 266 valandas, o dainavo 345 dainininkai, tarp jų 45 užsienio atlikėjai iš 22 šalių. Koncertus dirigavo 35 Lietuvos ir užsienio šalių dirigentai. Programose dalyvavo 33 įvairių sudėčių kolektyvai, atlikta daugiau nei tūkstantis skirtingų pavadinimų kūrinių, parodytas operetės spektaklis „Karaliaus antrininkas“ ir specialiai festivaliui parengta opera „Karūnos kelias“, nuskambėjo lietuviška istorinė opera J. Karnavičiaus „Radvila Perkūnas“. A. Vaganovos baleto akademijos auklėtiniai šoko divertismentą iš baleto „Miegančioji gražuolė“. Ilgiausias koncertas truko 4 valandas 30 minučių, jame nuskambėjo 56 kūriniai. Vienoje iš koncertinių programų „Neapolietiškų dainų vakaras“ dainavo net 15 tenorų iš Lietuvos ir kitų šalių.

 

Lina Stankevičiūtė

Koncertas „Lietuviškų miuziklų vakaras” – lietuviškų miuziklų fragmentų ir romansų retrospektyva

„Lietuviškų miuziklų vakaro“ programą atliks dainininkai Marija Arutiunova, Kristina Siurbytė, Ingrida Kažemėkaitė, Egidijus Bavikinas, Raimondas Baranauskas, Andrius Apšega, jiems akompanuos instrumentinis ansamblis, vadovaujamas dirigento Jono Janulevičiaus, koncertą ves Egidijus Bavikinas ir Ieva Vaznelytė. Koncertai skambės birželio 9 d. Birštono kultūros centre, rugsėjo 16 d. – Raudondvario dvaro Menų inkubatoriuje, lapkričio 23 d. – Kauno įgulos karininkų ramovėje. Miuziklas – sceninis žanras, jungiantis popmuziką su rimtosios muzikos komponavimo principais. Jo muzikinė kalba priimtina plačiajai auditorijai, o siužetai grindžiami pasaulinės literatūros aukso fondo dramų atgarsiais. Miuziklas gimė Amerikoje, o pasaulinės šlovės sulaukė britiškieji šio žanro pavyzdžiai. Nepaisant geležinės uždangos šeštajame dešimtmetyje Lietuvą pasiekė populiariausių miuziklų dainos, fragmentai ar net pilni kūriniai, pradėjo rastis ir pirmieji lietuvių autorių bandymai prisiliesti prie stulbinančiu greičiu populiarėjančio žanro. Vienas pirmųjų žengęs šiuo keliu ir miuziklą pristatęs lietuvių auditorijai – Benjaminas Gorbulskis (1925–1986), savo kūryboje daug vietos skyręs lengvosios muzikos žanrams. Jo plunksnai priklauso pirmoji lietuviška satyrinė opera „Frank Kruk“ (1959), operetės „Meilė ir skarda“, „Laikas pamilti“ (1960, 1965), „Naujametinis karnavalas“ (1965), „Trys vakarai“ (1967) ir beveik visi jie rampos šviesas išvydo Kauno muzikinio teatro scenoje. Ryškiausią įtaką pirmiems lietuviškiems žingsniams darė šio žanro korifėjaus brito A. L. Webberio kūryba: roko opera „Jėzus Kristus superžvaigždė“ (1970), garsiosios „Katės“, vėliau – „Operos fantomas“ ir „Evita“. Daugelis nežino, kad roko opera „Jėzus Kristus superžvaigždė“ kaip spektaklis pirmą kartą Europoje buvo pastatytas būtent Lietuvoje, tiesa, pogrindyje, 1971 m., nes muzika iš Vakarų tuomet buvo draudžiama. Įvykis sulaukė didžiulio rezonanso, su hipių judėjimu siejamas veikalas lietuvių kompozitoriams tapo impulsu imtis šio žanro. Pirmieji panašios muzikos pavyzdžiai – tai aštuntajame dešimtmetyje pasirodę kūriniai: V. Barkausko oratorija-misterija „Nusilenk savo žemei“ (A. Drilingos ž.), G. Kuprevičiaus roko oratorija „Darbas ir duona“ (A. Mikutos ž.), T. Makačino kantata „Saulės poema“ (M. Martinaičio ž.), O. Balakausko, S. Gedos ir S. Šaltenio muzikinė misterija „Komunarų gatvė“, M. Tamošiūno ir B. Sriubo roko oratorija „Ugnies užkalbėjimas“, V. Ganelino opera „Rudaplaukė melagė“ (V. Ančiarovo libretu) ir kiti. Pirmasis lietuviškas miuziklas sukurtas 1973 m. kaip garso takelis ekranizuojant K. Borutos apysaką „Baltaragio malūnas“. Muziką sukūrė Viačeslavas Ganelinas, libretą – Sigitas Geda, 1974 m. jį pastatė režisierius Arūnas Žebriūnas. Vokalines partijas filme atliko ne aktoriai, o dainininkai: A. Chomentauskaitė (Jurga), V. Kernagis (Girdvainis), J. Rupša (Pinčiukas), B. Dambrauskaitė (Uršulė), V. Malinauskas (Baltaragis). 1974 m. Panevėžyje buvo pastatytas ir pirmasis miuziklas teatre – K. Sajos ir G. Kuprevičiaus „Devynbėdžiai“. Kompozitorius pasuko moderniu keliu: roko muziką papuošė folkloru. Spektaklis tapo tikra sensacija. Įkvėptas „Devynbėdžių“ sėkmės Panevėžyje tais pat metais G. Kuprevičius parašė naują, jau klasika tapusį miuziklą „Ugnies medžioklė su varovais“, Lietuvoje pastatytą tik 1976 m. Jaunimo teatre (premjera Latvijoje – 1974), muzikines partijas įdainavo Gintarė Jautakaitė, Vytautas Kernagis, Viktoras Malinauskas ir kt. Pirmųjų bandymų sėkmė paskatino rastis ir kitus miuziklus: Algimanto Bražinsko „Pagramančio šnekučiai“ (1975, pagal P. Cvirkos romaną „Meisteris ir sūnūs“), tapęs tikru hitu Kauno muzikiniame teatre, Juozo Širvinsko miuziklas „Kelionė į Atatą“ (1978), miuziklas televizijai „Paskutinė lapė“ (1977), Rimvydo Racevičiaus „Dičiaus karjera“ (1980), Alvydo Jegelavičiaus „Dzūkiška karčema“ (1980). Naujas miuziklo Lietuvoje etapas – pirmoji lietuviška roko opera: Kęstučio Antanėlio „Meilė ir mirtis Veronoje“ (1982, S. Gedos libretas). Kūrinys atsirado ne iš lietuviško teatro ar kino tradicijos, jį įkvėpė paties K. Antanėlio pastatyta garsioji A. L. Webberio „Jėzus Kristus superžvaigždė“. Kūrinys išsiskyrė roko stiliui artimesne muzikine kalba, o siužetui pasirinkta Šekspyro drama, kaip ir būdinga vakarietiškiems miuziklams. Teatro ir muzikos padangėje „Meilė ir mirtis Veronoje“ triumfavo, po jos įsivyravo ilgalaikė tyla, konkuruoti su šiuo kūriniu ilgai niekas neišdrįso, ryškesnis bandymas buvo tik G. Kuprevičiaus ir V. Palčinskaitės sukurtas ir 1986 m. Kauno muzikiniame teatre pastatytas miuziklas „Aš tau siunčiu labų dienų“. Netrukus Lietuvoje svarbiausia aktualija tapo nepriklausomybės atgavimo idėjos, tad teatrai nebuvo suinteresuoti statyti didelius ir brangius spektaklius. Tylą nutraukė tas pats K. Antanėlis ir A. Navakas, 1995 m. sukūrę „Perą Giuntą“, pastatytą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre 1997 m. Dainavo R. Čivilytė, Č. Gabalis, P. Meškėla ir kiti, tačiau spektaklis nebuvo populiarus. Nepriklausomoje Lietuvoje situacija gerokai pakito, menininkai reiškėsi laisviau. Miuziklus išdrįso kurti roko muzikantai. Vienas jų – grupės „Skylė“ narys Rokas Radzevičius, parašęs miuziklus „Saulės kelionė“ (1996), „Žmogus ir Aušrinė“ (2000), „Vilniaus legendos“ (2001), „Jūratė ir Kastytis“ (2002), „Žuviaganys“ (2004), „Pranašas. Degančios rankos“ (2005). Šio žanro ėmėsi ir Andrius Mamontovas, kartu su G. Venislovu sukūrę „Tadą Blindą“ (2004). 2005 m. rodytas J. Jurkūno „Aidas ir Aida“. Prie miuziklo sugrįžo ir šio žanro klasikai – 2007 m. K. Antanėlis sukomponavo „Romą Kalantą“ (libretas A. Juozaičio, deja, taip ir liko partitūroje), 2007 m. G. Kuprevičius – miuziklą „Kirvirsavero saloje“ ir 2008 m., remdamasis chrestomatiniu A. Vienuolio apsakymu „Paskenduolė“, – „Veroniką“. Naujausias lietuviškojo miuziklo pavyzdys – Kipro Mašanausko „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“, rodytas Lietuvos arenose 2014 m. gruodį. Kūrinyje skamba ir renesanso muzikos atgarsiai, ir dramatiški simfoniniai epizodai, ir lengvosios muzikos stiliai. Festivalio pristatomoje lietuviškų miuziklų retrospektyvoje išgirsime dainas iš Algimanto Bražinsko, Viačeslavo Ganelino, Giedriaus Kuprevičiaus, Kęstučio Antanėlio, Kipro Mašanausko, Tomo Kutavičiaus miuziklų.

Lietuviškų romansų popietė

Trečioji festivalio lietuviško turinio programa klausytojus pakvies jau rudenį – rugsėjo 1 d. restorano „Miesto sodas“ terasoje ir rugsėjo 22 d. Birštono Kuhauze bus galima pasiklausyti lietuviškų romansų įvairovės. Lietuviškas romansas, pirmuosius žingsnius žengęs dar Mykolo Kleopo Oginskio kūryboje, nišą atradęs buitinių miesto romansų žanre, įvairiomis spalvomis atsiskleidė Juozo Naujalio, Stasio Šimkaus, Aleksandro Kačanausko, Juozo Tallat-Kelpšos, Juozo Gruodžio, Vytauto Kairiūkščio, Antano Vanagaičio, Juozo Indros dainose.... (daugiau…)