Koncertas „Lietuviškų miuziklų vakaras“ – lietuviškų miuziklų fragmentų ir romansų retrospektyva

„Lietuviškų miuziklų vakaro“ programą atliks dainininkai Marija Arutiunova, Kristina Siurbytė, Ingrida Kažemėkaitė, Egidijus Bavikinas, Raimondas Baranauskas, Andrius Apšega, jiems akompanuos instrumentinis ansamblis, vadovaujamas dirigento Jono Janulevičiaus, koncertą ves Egidijus Bavikinas ir Ieva Vaznelytė. Koncertai skambės birželio 9 d. Birštono kultūros centre, rugsėjo 16 d. – Raudondvario dvaro Menų inkubatoriuje, lapkričio 23 d. – Kauno įgulos karininkų ramovėje.

Miuziklas – sceninis žanras, jungiantis popmuziką su rimtosios muzikos komponavimo principais. Jo muzikinė kalba priimtina plačiajai auditorijai, o siužetai grindžiami pasaulinės literatūros aukso fondo dramų atgarsiais.

Miuziklas gimė Amerikoje, o pasaulinės šlovės sulaukė britiškieji šio žanro pavyzdžiai. Nepaisant geležinės uždangos šeštajame dešimtmetyje Lietuvą pasiekė populiariausių miuziklų dainos, fragmentai ar net pilni kūriniai, pradėjo rastis ir pirmieji lietuvių autorių bandymai prisiliesti prie stulbinančiu greičiu populiarėjančio žanro. Vienas pirmųjų žengęs šiuo keliu ir miuziklą pristatęs lietuvių auditorijai – Benjaminas Gorbulskis (1925–1986), savo kūryboje daug vietos skyręs lengvosios muzikos žanrams. Jo plunksnai priklauso pirmoji lietuviška satyrinė opera „Frank Kruk“ (1959), operetės „Meilė ir skarda“, „Laikas pamilti“ (1960, 1965), „Naujametinis karnavalas“ (1965), „Trys vakarai“ (1967) ir beveik visi jie rampos šviesas išvydo Kauno muzikinio teatro scenoje.

Ryškiausią įtaką pirmiems lietuviškiems žingsniams darė šio žanro korifėjaus brito A. L. Webberio kūryba: roko opera „Jėzus Kristus superžvaigždė“ (1970), garsiosios „Katės“, vėliau – „Operos fantomas“ ir „Evita“. Daugelis nežino, kad roko opera „Jėzus Kristus superžvaigždė“ kaip spektaklis pirmą kartą Europoje buvo pastatytas būtent Lietuvoje, tiesa, pogrindyje, 1971 m., nes muzika iš Vakarų tuomet buvo draudžiama. Įvykis sulaukė didžiulio rezonanso, su hipių judėjimu siejamas veikalas lietuvių kompozitoriams tapo impulsu imtis šio žanro.

Pirmieji panašios muzikos pavyzdžiai – tai aštuntajame dešimtmetyje pasirodę kūriniai: V. Barkausko oratorija-misterija „Nusilenk savo žemei“ (A. Drilingos ž.), G. Kuprevičiaus roko oratorija „Darbas ir duona“ (A. Mikutos ž.), T. Makačino kantata „Saulės poema“ (M. Martinaičio ž.), O. Balakausko, S. Gedos ir S. Šaltenio muzikinė misterija „Komunarų gatvė“, M. Tamošiūno ir B. Sriubo roko oratorija „Ugnies užkalbėjimas“, V. Ganelino opera „Rudaplaukė melagė“ (V. Ančiarovo libretu) ir kiti.

Pirmasis lietuviškas miuziklas sukurtas 1973 m. kaip garso takelis ekranizuojant K. Borutos apysaką „Baltaragio malūnas“. Muziką sukūrė Viačeslavas Ganelinas, libretą – Sigitas Geda, 1974 m. jį pastatė režisierius Arūnas Žebriūnas. Vokalines partijas filme atliko ne aktoriai, o dainininkai: A. Chomentauskaitė (Jurga), V. Kernagis (Girdvainis), J. Rupša (Pinčiukas), B. Dambrauskaitė (Uršulė), V. Malinauskas (Baltaragis).

1974 m. Panevėžyje buvo pastatytas ir pirmasis miuziklas teatre – K. Sajos ir G. Kuprevičiaus „Devynbėdžiai“. Kompozitorius pasuko moderniu keliu: roko muziką papuošė folkloru. Spektaklis tapo tikra sensacija. Įkvėptas „Devynbėdžių“ sėkmės Panevėžyje tais pat metais G. Kuprevičius parašė naują, jau klasika tapusį miuziklą „Ugnies medžioklė su varovais“, Lietuvoje pastatytą tik 1976 m. Jaunimo teatre (premjera Latvijoje – 1974), muzikines partijas įdainavo Gintarė Jautakaitė, Vytautas Kernagis, Viktoras Malinauskas ir kt.

Pirmųjų bandymų sėkmė paskatino rastis ir kitus miuziklus: Algimanto Bražinsko „Pagramančio šnekučiai“ (1975, pagal P. Cvirkos romaną „Meisteris ir sūnūs“), tapęs tikru hitu Kauno muzikiniame teatre, Juozo Širvinsko miuziklas „Kelionė į Atatą“ (1978), miuziklas televizijai „Paskutinė lapė“ (1977), Rimvydo Racevičiaus „Dičiaus karjera“ (1980), Alvydo Jegelavičiaus „Dzūkiška karčema“ (1980).

Naujas miuziklo Lietuvoje etapas – pirmoji lietuviška roko opera: Kęstučio Antanėlio „Meilė ir mirtis Veronoje“ (1982, S. Gedos libretas). Kūrinys atsirado ne iš lietuviško teatro ar kino tradicijos, jį įkvėpė paties K. Antanėlio pastatyta garsioji A. L. Webberio „Jėzus Kristus superžvaigždė“. Kūrinys išsiskyrė roko stiliui artimesne muzikine kalba, o siužetui pasirinkta Šekspyro drama, kaip ir būdinga vakarietiškiems miuziklams.

Teatro ir muzikos padangėje „Meilė ir mirtis Veronoje“ triumfavo, po jos įsivyravo ilgalaikė tyla, konkuruoti su šiuo kūriniu ilgai niekas neišdrįso, ryškesnis bandymas buvo tik G. Kuprevičiaus ir V. Palčinskaitės sukurtas ir 1986 m. Kauno muzikiniame teatre pastatytas miuziklas „Aš tau siunčiu labų dienų“. Netrukus Lietuvoje svarbiausia aktualija tapo nepriklausomybės atgavimo idėjos, tad teatrai nebuvo suinteresuoti statyti didelius ir brangius spektaklius.

Tylą nutraukė tas pats K. Antanėlis ir A. Navakas, 1995 m. sukūrę „Perą Giuntą“, pastatytą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre 1997 m. Dainavo R. Čivilytė, Č. Gabalis, P. Meškėla ir kiti, tačiau spektaklis nebuvo populiarus.

Nepriklausomoje Lietuvoje situacija gerokai pakito, menininkai reiškėsi laisviau. Miuziklus išdrįso kurti roko muzikantai. Vienas jų – grupės „Skylė“ narys Rokas Radzevičius, parašęs miuziklus „Saulės kelionė“ (1996), „Žmogus ir Aušrinė“ (2000), „Vilniaus legendos“ (2001), „Jūratė ir Kastytis“ (2002), „Žuviaganys“ (2004), „Pranašas. Degančios rankos“ (2005). Šio žanro ėmėsi ir Andrius Mamontovas, kartu su G. Venislovu sukūrę „Tadą Blindą“ (2004). 2005 m. rodytas J. Jurkūno „Aidas ir Aida“. Prie miuziklo sugrįžo ir šio žanro klasikai – 2007 m. K. Antanėlis sukomponavo „Romą Kalantą“ (libretas A. Juozaičio, deja, taip ir liko partitūroje), 2007 m. G. Kuprevičius – miuziklą „Kirvirsavero saloje“ ir 2008 m., remdamasis chrestomatiniu A. Vienuolio apsakymu „Paskenduolė“, – „Veroniką“.

Naujausias lietuviškojo miuziklo pavyzdys – Kipro Mašanausko „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“, rodytas Lietuvos arenose 2014 m. gruodį. Kūrinyje skamba ir renesanso muzikos atgarsiai, ir dramatiški simfoniniai epizodai, ir lengvosios muzikos stiliai.

Festivalio pristatomoje lietuviškų miuziklų retrospektyvoje išgirsime dainas iš Algimanto Bražinsko, Viačeslavo Ganelino, Giedriaus Kuprevičiaus, Kęstučio Antanėlio, Kipro Mašanausko, Tomo Kutavičiaus miuziklų.

About the author: operetta