Aštuoniolika metų trunkantis tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“ populiarina operetės, baleto, operos ir miuziklo žanrų muziką neteatrinio sezono metu, supažindina su sceninių muzikinių žanrų kūriniais Kauno miesto bendruomenę. Pagrindiniai, įspūdingi užmoju ir dalyvių skaičiumi festivalio koncertai vyksta Kauno pilies prieigose liepos 5–6 dienomis ir yra skiriami išskirtinei Lietuvos istorijos datai – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai paminėti. Kauniečiai ir miesto svečiai kasmet turi puikią progą pamatyti ir išgirsti ne tik aukšto meistriškumo Lietuvos ir užsienio šalių muzikinės scenos atlikėjus, bet ir tūkstantinei šios muzikos gerbėjų miniai pristatyti dar neatrastus, karjerą pradedančius, talentingus jaunuosius muzikus. Nemokami festivalio koncertai kasmet suburia įvairias visuomenės grupes bei stiprina bendruomeniškumą.
2019 m. tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“ drauge su kauniečiais ir visos Lietuvos kultūrine visuomene mini Laikinosios sotinės 100-metį ir savo renginių puokštę skiria šiai iškiliai progai paminėti. Festivalio koncertuose skambės tiek nuotaikingos programos, tiek rimtoji, sakrali muzika.
Mažųjų scenų ir bažnyčių erdvėms parengtos penkios naujos programos. Didžiuosiuose koncertuose prie Kauno pilies karaliaus festivalio svečiai – pasaulinį pripažinimą pelniusi Astanos operos ir baleto teatro baleto trupė drauge su pagrindiniais kolektyvo solistais ir kolegos lietuviai – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, parodysiantis V. Ganelino miuziklą „Velnio nuotaka“.
Pirmoji programa atspindės svarbiausiąjį festivalio puoselėjamą žanrą – operetę. Mažoms erdvėms pritaikyta kamerinė koncerto programa savo turiniu, atlikėjų meistriškumu ir žavesiu nė kiek nenusileidžia šios muzikos skambesiui didžiosiose teatrų ir koncertinių estradų scenose. Ji pavadinta „Operetės karalių Imrės Kalmano ir Franco Leharo muzikos perlai“ ir iš tiesų pateikia žaviausias ir nuotaikingiausias arijas bei duetus iš populiariųjų, puikiai žanro mylėtojams žinomų šių kompozitorių kūrinių. Misija neleisti išblėsti „šampano purslais žėrinčio“ žanro smagumui patikėta jaunajai atlikėjų kartai: Marijai Arutiunovai, Ingridai Kažemėkaitei, Andriui Apšegai, Raimondui Baranauskui, Martynui Beinariui, jiems akompanuoja Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestro muzikantų ansamblis: Rasuolė Čiuladienė (smuikas), Žaneta Urbonavičienė (smuikas), Nomeda Jozeliūnienė (altas), Ana Čirkova (violončelė), Tadas Vilčinskas (kontrabosas), Irenėjus Urbonavičius (fleita), Klaudija Gurskytė (obojus), Andrius Bernotaitis (klarnetas), Jonas Žemonis (fagotas), Andrius Dirmauskas (valtornė), Dainius Radomskis (trimitas), Saulius Karka (trombonas), Rokas Generauskas (mušamieji), Lina Dinsmonienė (klavišiniai). Instrumentiniam ansambliui vadovauja dirigentas Virgilijus Visockis. Pirmą kartą ši programa skambės naujoje koncertinėje erdvėje – restorano „Fresh buffet Medžiotojų užeiga“ terasoje prie Neries, o taip pat Birštone, Raudondvaryje ir Kauno Rotušės aikštėje.
Antrąją festivalio programą griausmingai pristatys kiek netikėtas svečių iš Airijos kolektyvas – airių liaudies instrumentų ansamblis, kurį sudaro dvidešimt du muzikantai, o didžioji jų dalis pučia lietuviams neįprastą airiškąjį dūdmaišį. Pastaraisiais metais prie ansamblio prisijungė ir vienas lietuvis, susižavėjęs šio išskirtinio instrumento skambesiu. Ansamblio muzikantai išdidžiai vadina save orkestru – „The Cobblestone Folk Orchestra“. Ši aukščiausios klasės airių liaudies muzikos atlikėjų grupė apkeliavo kone visą pasaulį, neseniai koncertavo Danijoje, Šveicarijoje, Latvijoje, Estijoje, Slovakijoje, o šiais metais pasiklausyti įspūdingo dūdmaišių ir kitų airių liaudies instrumentų skambesio kviečia Lietuvos auditoriją, juos išgirsime liepos 5, 6 dienomis aikštėje prie Kauno savivaldybės ir Raudondvario pilyje.
Trečiasis festivalio koncertas „Sakralinės muzikos šedevrai“ supažindina klausytojus su jautriais, sielą skaidrinančiais soliniais ir ansambliniais fragmentais iš šios muzikos korifėjų G. B. Pergolesi, W. A. Mozarto, G. Verdi, G. F. Händelio, J. Haydno ir kitų kompozitorių stambios formos kūrinių – mišių ir oratorijų. Šiandien Lietuvos bažnyčiose įvairiomis progomis galime išgirsti daugybę religinės muzikos koncertų. Festivalis, pasitelkęs įvairių kartų atlikėjus, taip pat imasi švietėjiškos ir edukacinės misijos ir pažindina su religinės muzikos lobynų šedevrais kuo platesnę auditoriją. Juk sakraliai erdvei sukurta ir joje skambanti religinė muzika, net ir netekusi privalomojo apeigų konteksto, suteikia klausytojams atgaivą, nuramina sielą, numalšina būties sopulius.
„Sakralinės muzikos šedevrai“ skambės liepos 21 d. Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčioje ir spalio 13 d. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Arijas ir ansamblius dainuos Kauno valstybinio muzikinio teatro operos primadonos Gitana Pečkytė ir Rita Preikšaitė, joms talkins jaunosios kartos dainininkai Žygimantas Galinis ir Nerijus Noreika. Solistams grieš VDU kamerinis orkestras, diriguojamas Jono Janulevičiaus, koncertus ves Ieva Vaznelytė.
Ketvirtosios mažųjų scenų programos turinys skleidžiasi pavadinime „Prancūzų kompozitorių romansų popietė“. Šios programos sumanytojas ir vedėjas Giedrius Prunskus savo viziją į prancūzų romansus pristato taip: „Švelnus prancūzų kalbos skambesys tarsi savaime daugeliui sukelia švelnius jausmus. O šia žavinga kalba atliekamos dainos net nesuprantant žodžių reikšmės žadina meilius pojūčius, kitaip tariant – dainuoja apie didingą Meilės jausmą. Tuo ir ypatingas prancūziškas chanson, kurio ištakos siekia romantizmo epochą, o jo populiarumas neblėsta iki šiol.“
Programos „Prancūzų kompozitorių romansų popietė“ metu VDU Muzikos akademijos styginių instrumentų kvartetas Asta Markevičienė (I smuikas), Rita Bieliauskaitė (II smuikas), Rūta Balniūtė (altas), Solveiga Vėbraitė (violončelė), akordeono virtuozas Laimonas Salijus ir solistai Ieva Goleckytė (sopranas), Rita Preikšaitė (mecosopranas), Povilas Padleckis (tenoras), Giedrius Prunskus (baritonas) svajingais prancūziško chanson keliais ves klausytojus link neblėstančios Meilės ir nuoširdžiausių jausmų karalystės. Prancūzų romansų popietė skambės pirmąją rudens dieną restorano „Miesto sodas“ terasoje, ir rugsėjo 22 d. – Birštono kurhauze.
Po festivalio vėliava kasmet vykstanti Baltijos muzikos akademija, kur susitinka muzikuoti ir dalytis profesinėmis paslaptimis įvairūs instrumentalistai, solistai, chorų kolektyvai, šiais metais Raudondvario dvaro Menų inkubatoriaus žiūrovų auditorijai pateiks Piotro Čaikovskio operą „Jolanta“. Paskutinės ir brandžiausios kompozitoriaus operos, kartais vadinamos netgi psichologiniu rebusu, projektinė interpretacija skambės rugpjūčio 27 d. Dainuos Lietuvos, Latvijos, Estijos dainininkai, choras, grieš Lietuvos ir Sankt Peterburgo jaunimo simfoninis orkestras, diriguos Aleksejus Vasiljevas (Rusija).
Svarbiausieji festivalio koncertai tradiciškai vyks Kauno pilies prieigose liepos 5 ir 6 dienomis.
Pirmąjį vakarą plačioji auditorija kviečiama į ypatingą susitikimą – pirmą kartą Lietuvos žiūrovams prisistatys Kazachstano scenos meno pažiba – Astanos operos ir baleto teatro baleto trupės kolektyvas. Tai, be abejo, stipriausias klasikinio šokio kolektyvas visoje Vidurinėje Azijoje. Svečiai parengė specialią savo teatro repertuaro populiariausių baleto spektaklių fragmentų programą, kurioje atsiskleis stipriausios kolektyvo meninės pajėgos.
Dar labai jauna Kazachstano baleto mokykla formavosi pasaulyje pripažinto rusiškojo baleto – žymiųjų Leningrado ir Maskvos choreografijos mokyklų pagrindu. Įliejus nacionalinių šokio meno tradicijų gimė kazachstanietiško baleto fenomenas, kuriuo šalis didžiuojasi ir sėkmingai pristato visame pasaulyje. Šiuo metu baleto trupei vadovauja garsi balerina ir puiki klasikinio šokio pedagogė, Leningrado A. Vaganovos choreografijos mokyklos auklėtinė Altynai Asylmuratova.
Astanos operos teatro baleto trupės koncertui grieš Sankt Peterburgo ir Kauno jaunimo simfoninis orkestras, diriguojamas svečio iš Rusijos Aleksejaus Vasiljevo ir festivalio vyriausiojo dirigento Jono Janulevičiaus.
Liepos 6 d. 21 val. Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną drauge su viso pasaulio lietuviais festivalio dalyviai, žiūrovai ir svečiai giedos Tautinę giesmę. Po jos skambės dar vieno festivalio svečio – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklis – kultinis lietuviškas miuziklas „Velnio nuotaka“. Klaipėdiškiai profesionalioje teatro scenoje ėmėsi atgaivinti vieną įsimintiniausių lietuviškų miuziklų, netikėtais dramaturginiais posūkiais nukeliantį į praėjusius laikus, nors šiame liaudies detektyve su fantastikos elementais pasakojama istorija gali nutikti ir šiandien.
Viačeslavo Ganelino „Velnio nuotaka“ – pirmasis lietuviškas miuziklas, sukurtas Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ motyvais. Kelių kartų žiūrovų pamiltas kūrinys nepasiduoda laiko tėkmei. Amžiną gėrio ir blogio kovą, tragikomiškas herojų laimės paieškas puikus džiazo meistras V. Ganelinas supynė į melodingą muzikinę sceninę kompoziciją, kuria pasigėrėti progos turės ir festivalio „Operetė Kauno pilyje“ žiūrovai.
******************
Nuo pirmojo festivalio „Operetė Kauno pilyje“ (2002) organizatoriai pakvietė žiūrovus į 106 koncertines programas, kurios skambėjo 266 valandas, o dainavo 345 dainininkai, tarp jų 45 užsienio atlikėjai iš 22 šalių. Koncertus dirigavo 35 Lietuvos ir užsienio šalių dirigentai. Programose dalyvavo 33 įvairių sudėčių kolektyvai, atlikta daugiau nei tūkstantis skirtingų pavadinimų kūrinių, parodytas operetės spektaklis „Karaliaus antrininkas“ ir specialiai festivaliui parengta opera „Karūnos kelias“, nuskambėjo lietuviška istorinė opera J. Karnavičiaus „Radvila Perkūnas“. A. Vaganovos baleto akademijos auklėtiniai šoko divertismentą iš baleto „Miegančioji gražuolė“. Ilgiausias koncertas truko 4 valandas 30 minučių, jame nuskambėjo 56 kūriniai. Vienoje iš koncertinių programų „Neapolietiškų dainų vakaras“ dainavo net 15 tenorų iš Lietuvos ir kitų šalių.
Lina Stankevičiūtė
