Miuziklas – sceninis žanras, jungiantis popmuziką su rimtosios muzikos komponavimo principais. Jo muzikinė kalba priimtina plačiajai auditorijai, o siužetai grindžiami pasaulinės literatūros aukso fondo dramų atgarsiais.
Miuziklas gimė Amerikoje, o pasaulinės šlovės sulaukė britiškieji šio žanro pavyzdžiai. Nepaisant geležinės uždangos šeštajame dešimtmetyje Lietuvą pasiekė populiariausių miuziklų dainos, fragmentai ar net pilni kūriniai, pradėjo rastis ir pirmieji lietuvių autorių bandymai prisiliesti prie stulbinančiu greičiu populiarėjančio žanro. Vienas pirmųjų žengęs šiuo keliu ir miuziklą pristatęs lietuvių auditorijai – Benjaminas Gorbulskis (1925–1986), savo kūryboje daug vietos skyręs lengvosios muzikos žanrams. Jo plunksnai priklauso pirmoji lietuviška satyrinė opera „Frank Kruk“ (1959), operetės „Meilė ir skarda“, „Laikas pamilti“ (1960, 1965), „Naujametinis karnavalas“ (1965), „Trys vakarai“ (1967) ir beveik visi jie rampos šviesas išvydo Kauno muzikinio teatro scenoje.
Ryškiausią įtaką pirmiems lietuviškiems žingsniams darė šio žanro korifėjaus brito A. L. Webberio kūryba: roko opera „Jėzus Kristus superžvaigždė“ (1970), garsiosios „Katės“, vėliau – „Operos fantomas“ ir „Evita“. Daugelis nežino, kad roko opera „Jėzus Kristus superžvaigždė“ kaip spektaklis pirmą kartą Europoje buvo pastatytas būtent Lietuvoje, tiesa, pogrindyje, 1971 m., nes muzika iš Vakarų tuomet buvo draudžiama. Įvykis sulaukė didžiulio rezonanso, su hipių judėjimu siejamas veikalas lietuvių kompozitoriams tapo impulsu imtis šio žanro.
Pirmieji panašios muzikos pavyzdžiai – tai aštuntajame dešimtmetyje pasirodę kūriniai: V. Barkausko oratorija-misterija „Nusilenk savo žemei“ (A. Drilingos ž.), G. Kuprevičiaus roko oratorija „Darbas ir duona“ (A. Mikutos ž.), T. Makačino kantata „Saulės poema“ (M. Martinaičio ž.), O. Balakausko, S. Gedos ir S. Šaltenio muzikinė misterija „Komunarų gatvė“, M. Tamošiūno ir B. Sriubo roko oratorija „Ugnies užkalbėjimas“, V. Ganelino opera „Rudaplaukė melagė“ (V. Ančiarovo libretu) ir kiti.
Pirmasis lietuviškas miuziklas sukurtas 1973 m. kaip garso takelis ekranizuojant K. Borutos apysaką „Baltaragio malūnas“. Muziką sukūrė Viačeslavas Ganelinas, libretą – Sigitas Geda, 1974 m. jį pastatė režisierius Arūnas Žebriūnas. Vokalines partijas filme atliko ne aktoriai, o dainininkai: A. Chomentauskaitė (Jurga), V. Kernagis (Girdvainis), J. Rupša (Pinčiukas), B. Dambrauskaitė (Uršulė), V. Malinauskas (Baltaragis).
1974 m. Panevėžyje buvo pastatytas ir pirmasis miuziklas teatre – K. Sajos ir G. Kuprevičiaus „Devynbėdžiai“. Kompozitorius pasuko moderniu keliu: roko muziką papuošė folkloru. Spektaklis tapo tikra sensacija. Įkvėptas „Devynbėdžių“ sėkmės Panevėžyje tais pat metais G. Kuprevičius parašė naują, jau klasika tapusį miuziklą „Ugnies medžioklė su varovais“, Lietuvoje pastatytą tik 1976 m. Jaunimo teatre (premjera Latvijoje – 1974), muzikines partijas įdainavo Gintarė Jautakaitė, Vytautas Kernagis, Viktoras Malinauskas ir kt.
Pirmųjų bandymų sėkmė paskatino rastis ir kitus miuziklus: Algimanto Bražinsko „Pagramančio šnekučiai“ (1975, pagal P. Cvirkos romaną „Meisteris ir sūnūs“), tapęs tikru hitu Kauno muzikiniame teatre, Juozo Širvinsko miuziklas „Kelionė į Atatą“ (1978), miuziklas televizijai „Paskutinė lapė“ (1977), Rimvydo Racevičiaus „Dičiaus karjera“ (1980), Alvydo Jegelavičiaus „Dzūkiška karčema“ (1980).
Naujas miuziklo Lietuvoje etapas – pirmoji lietuviška roko opera: Kęstučio Antanėlio „Meilė ir mirtis Veronoje“ (1982, S. Gedos libretas). Kūrinys atsirado ne iš lietuviško teatro ar kino tradicijos, jį įkvėpė paties K. Antanėlio pastatyta garsioji A. L. Webberio „Jėzus Kristus superžvaigždė“. Kūrinys išsiskyrė roko stiliui artimesne muzikine kalba, o siužetui pasirinkta Šekspyro drama, kaip ir būdinga vakarietiškiems miuziklams.
Teatro ir muzikos padangėje „Meilė ir mirtis Veronoje“ triumfavo, po jos įsivyravo ilgalaikė tyla, konkuruoti su šiuo kūriniu ilgai niekas neišdrįso, ryškesnis bandymas buvo tik G. Kuprevičiaus ir V. Palčinskaitės sukurtas ir 1986 m. Kauno muzikiniame teatre pastatytas miuziklas „Aš tau siunčiu labų dienų“. Netrukus Lietuvoje svarbiausia aktualija tapo nepriklausomybės atgavimo idėjos, tad teatrai nebuvo suinteresuoti statyti didelius ir brangius spektaklius.
Tylą nutraukė tas pats K. Antanėlis ir A. Navakas, 1995 m. sukūrę „Perą Giuntą“, pastatytą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre 1997 m. Dainavo R. Čivilytė, Č. Gabalis, P. Meškėla ir kiti, tačiau spektaklis nebuvo populiarus.
Nepriklausomoje Lietuvoje situacija gerokai pakito, menininkai reiškėsi laisviau. Miuziklus išdrįso kurti roko muzikantai. Vienas jų – grupės „Skylė“ narys Rokas Radzevičius, parašęs miuziklus „Saulės kelionė“ (1996), „Žmogus ir Aušrinė“ (2000), „Vilniaus legendos“ (2001), „Jūratė ir Kastytis“ (2002), „Žuviaganys“ (2004), „Pranašas. Degančios rankos“ (2005). Šio žanro ėmėsi ir Andrius Mamontovas, kartu su G. Venislovu sukūrę „Tadą Blindą“ (2004). 2005 m. rodytas J. Jurkūno „Aidas ir Aida“. Prie miuziklo sugrįžo ir šio žanro klasikai – 2007 m. K. Antanėlis sukomponavo „Romą Kalantą“ (libretas A. Juozaičio, deja, taip ir liko partitūroje), 2007 m. G. Kuprevičius – miuziklą „Kirvirsavero saloje“ ir 2008 m., remdamasis chrestomatiniu A. Vienuolio apsakymu „Paskenduolė“, – „Veroniką“.
Naujausias lietuviškojo miuziklo pavyzdys – Kipro Mašanausko „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“, rodytas Lietuvos arenose 2014 m. gruodį. Kūrinyje skamba ir renesanso muzikos atgarsiai, ir dramatiški simfoniniai epizodai, ir lengvosios muzikos stiliai.
Festivalio pristatomoje lietuviškų miuziklų retrospektyvoje išgirsime dainas iš Algimanto Bražinsko, Viačeslavo Ganelino, Giedriaus Kuprevičiaus, Kęstučio Antanėlio, Kipro Mašanausko, Tomo Kutavičiaus miuziklų.
„Lietuviškų miuziklų vakaro“ programą atliks dainininkai Marija Arutiunova, Kristina Siurbytė, Ingrida Kažemėkaitė, Egidijus Bavikinas, Raimondas Baranauskas, Andrius Apšega, jiems akompanuos instrumentinis ansamblis, vadovaujamas dirigento Jono Janulevičiaus, koncertą ves Egidijus Bavikinas ir Ieva Vaznelytė. Koncertai skambės birželio 9 d. Birštono kultūros centre, rugsėjo 16 d. – Raudondvario dvaro Menų inkubatoriuje, lapkričio 23 d. – Kauno įgulos karininkų ramovėje.
Miuziklas – sceninis žanras, jungiantis popmuziką su rimtosios muzikos komponavimo principais. Jo muzikinė kalba priimtina plačiajai auditorijai, o siužetai grindžiami pasaulinės literatūros aukso fondo dramų atgarsiais.
Miuziklas gimė Amerikoje, o pasaulinės šlovės sulaukė britiškieji šio žanro pavyzdžiai. Nepaisant geležinės uždangos šeštajame dešimtmetyje Lietuvą pasiekė populiariausių miuziklų dainos, fragmentai ar net pilni kūriniai, pradėjo rastis ir pirmieji lietuvių autorių bandymai prisiliesti prie stulbinančiu greičiu populiarėjančio žanro. Vienas pirmųjų žengęs šiuo keliu ir miuziklą pristatęs lietuvių auditorijai – Benjaminas Gorbulskis (1925–1986), savo kūryboje daug vietos skyręs lengvosios muzikos žanrams. Jo plunksnai priklauso pirmoji lietuviška satyrinė opera „Frank Kruk“ (1959), operetės „Meilė ir skarda“, „Laikas pamilti“ (1960, 1965), „Naujametinis karnavalas“ (1965), „Trys vakarai“ (1967) ir beveik visi jie rampos šviesas išvydo Kauno muzikinio teatro scenoje.
Ryškiausią įtaką pirmiems lietuviškiems žingsniams darė šio žanro korifėjaus brito A. L. Webberio kūryba: roko opera „Jėzus Kristus superžvaigždė“ (1970), garsiosios „Katės“, vėliau – „Operos fantomas“ ir „Evita“. Daugelis nežino, kad roko opera „Jėzus Kristus superžvaigždė“ kaip spektaklis pirmą kartą Europoje buvo pastatytas būtent Lietuvoje, tiesa, pogrindyje, 1971 m., nes muzika iš Vakarų tuomet buvo draudžiama. Įvykis sulaukė didžiulio rezonanso, su hipių judėjimu siejamas veikalas lietuvių kompozitoriams tapo impulsu imtis šio žanro.
Pirmieji panašios muzikos pavyzdžiai – tai aštuntajame dešimtmetyje pasirodę kūriniai: V. Barkausko oratorija-misterija „Nusilenk savo žemei“ (A. Drilingos ž.), G. Kuprevičiaus roko oratorija „Darbas ir duona“ (A. Mikutos ž.), T. Makačino kantata „Saulės poema“ (M. Martinaičio ž.), O. Balakausko, S. Gedos ir S. Šaltenio muzikinė misterija „Komunarų gatvė“, M. Tamošiūno ir B. Sriubo roko oratorija „Ugnies užkalbėjimas“, V. Ganelino opera „Rudaplaukė melagė“ (V. Ančiarovo libretu) ir kiti.
Pirmasis lietuviškas miuziklas sukurtas 1973 m. kaip garso takelis ekranizuojant K. Borutos apysaką „Baltaragio malūnas“. Muziką sukūrė Viačeslavas Ganelinas, libretą – Sigitas Geda, 1974 m. jį pastatė režisierius Arūnas Žebriūnas. Vokalines partijas filme atliko ne aktoriai, o dainininkai: A. Chomentauskaitė (Jurga), V. Kernagis (Girdvainis), J. Rupša (Pinčiukas), B. Dambrauskaitė (Uršulė), V. Malinauskas (Baltaragis).
1974 m. Panevėžyje buvo pastatytas ir pirmasis miuziklas teatre – K. Sajos ir G. Kuprevičiaus „Devynbėdžiai“. Kompozitorius pasuko moderniu keliu: roko muziką papuošė folkloru. Spektaklis tapo tikra sensacija. Įkvėptas „Devynbėdžių“ sėkmės Panevėžyje tais pat metais G. Kuprevičius parašė naują, jau klasika tapusį miuziklą „Ugnies medžioklė su varovais“, Lietuvoje pastatytą tik 1976 m. Jaunimo teatre (premjera Latvijoje – 1974), muzikines partijas įdainavo Gintarė Jautakaitė, Vytautas Kernagis, Viktoras Malinauskas ir kt.
Pirmųjų bandymų sėkmė paskatino rastis ir kitus miuziklus: Algimanto Bražinsko „Pagramančio šnekučiai“ (1975, pagal P. Cvirkos romaną „Meisteris ir sūnūs“), tapęs tikru hitu Kauno muzikiniame teatre, Juozo Širvinsko miuziklas „Kelionė į Atatą“ (1978), miuziklas televizijai „Paskutinė lapė“ (1977), Rimvydo Racevičiaus „Dičiaus karjera“ (1980), Alvydo Jegelavičiaus „Dzūkiška karčema“ (1980).
Naujas miuziklo Lietuvoje etapas – pirmoji lietuviška roko opera: Kęstučio Antanėlio „Meilė ir mirtis Veronoje“ (1982, S. Gedos libretas). Kūrinys atsirado ne iš lietuviško teatro ar kino tradicijos, jį įkvėpė paties K. Antanėlio pastatyta garsioji A. L. Webberio „Jėzus Kristus superžvaigždė“. Kūrinys išsiskyrė roko stiliui artimesne muzikine kalba, o siužetui pasirinkta Šekspyro drama, kaip ir būdinga vakarietiškiems miuziklams.
Teatro ir muzikos padangėje „Meilė ir mirtis Veronoje“ triumfavo, po jos įsivyravo ilgalaikė tyla, konkuruoti su šiuo kūriniu ilgai niekas neišdrįso, ryškesnis bandymas buvo tik G. Kuprevičiaus ir V. Palčinskaitės sukurtas ir 1986 m. Kauno muzikiniame teatre pastatytas miuziklas „Aš tau siunčiu labų dienų“. Netrukus Lietuvoje svarbiausia aktualija tapo nepriklausomybės atgavimo idėjos, tad teatrai nebuvo suinteresuoti statyti didelius ir brangius spektaklius.
Tylą nutraukė tas pats K. Antanėlis ir A. Navakas, 1995 m. sukūrę „Perą Giuntą“, pastatytą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre 1997 m. Dainavo R. Čivilytė, Č. Gabalis, P. Meškėla ir kiti, tačiau spektaklis nebuvo populiarus.
Nepriklausomoje Lietuvoje situacija gerokai pakito, menininkai reiškėsi laisviau. Miuziklus išdrįso kurti roko muzikantai. Vienas jų – grupės „Skylė“ narys Rokas Radzevičius, parašęs miuziklus „Saulės kelionė“ (1996), „Žmogus ir Aušrinė“ (2000), „Vilniaus legendos“ (2001), „Jūratė ir Kastytis“ (2002), „Žuviaganys“ (2004), „Pranašas. Degančios rankos“ (2005). Šio žanro ėmėsi ir Andrius Mamontovas, kartu su G. Venislovu sukūrę „Tadą Blindą“ (2004). 2005 m. rodytas J. Jurkūno „Aidas ir Aida“. Prie miuziklo sugrįžo ir šio žanro klasikai – 2007 m. K. Antanėlis sukomponavo „Romą Kalantą“ (libretas A. Juozaičio, deja, taip ir liko partitūroje), 2007 m. G. Kuprevičius – miuziklą „Kirvirsavero saloje“ ir 2008 m., remdamasis chrestomatiniu A. Vienuolio apsakymu „Paskenduolė“, – „Veroniką“.
Naujausias lietuviškojo miuziklo pavyzdys – Kipro Mašanausko „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“, rodytas Lietuvos arenose 2014 m. gruodį. Kūrinyje skamba ir renesanso muzikos atgarsiai, ir dramatiški simfoniniai epizodai, ir lengvosios muzikos stiliai.
Festivalio pristatomoje lietuviškų miuziklų retrospektyvoje išgirsime dainas iš Algimanto Bražinsko, Viačeslavo Ganelino, Giedriaus Kuprevičiaus, Kęstučio Antanėlio, Kipro Mašanausko, Tomo Kutavičiaus miuziklų.
Miuziklas – sceninis žanras, jungiantis popmuziką su rimtosios muzikos komponavimo principais. Jo muzikinė kalba priimtina plačiajai auditorijai, o siužetai grindžiami pasaulinės literatūros aukso fondo dramų atgarsiais.
Miuziklas gimė Amerikoje, o pasaulinės šlovės sulaukė britiškieji šio žanro pavyzdžiai. Nepaisant geležinės uždangos šeštajame dešimtmetyje Lietuvą pasiekė populiariausių miuziklų dainos, fragmentai ar net pilni kūriniai, pradėjo rastis ir pirmieji lietuvių autorių bandymai prisiliesti prie stulbinančiu greičiu populiarėjančio žanro. Vienas pirmųjų žengęs šiuo keliu ir miuziklą pristatęs lietuvių auditorijai – Benjaminas Gorbulskis (1925–1986), savo kūryboje daug vietos skyręs lengvosios muzikos žanrams. Jo plunksnai priklauso pirmoji lietuviška satyrinė opera „Frank Kruk“ (1959), operetės „Meilė ir skarda“, „Laikas pamilti“ (1960, 1965), „Naujametinis karnavalas“ (1965), „Trys vakarai“ (1967) ir beveik visi jie rampos šviesas išvydo Kauno muzikinio teatro scenoje.
Ryškiausią įtaką pirmiems lietuviškiems žingsniams darė šio žanro korifėjaus brito A. L. Webberio kūryba: roko opera „Jėzus Kristus superžvaigždė“ (1970), garsiosios „Katės“, vėliau – „Operos fantomas“ ir „Evita“. Daugelis nežino, kad roko opera „Jėzus Kristus superžvaigždė“ kaip spektaklis pirmą kartą Europoje buvo pastatytas būtent Lietuvoje, tiesa, pogrindyje, 1971 m., nes muzika iš Vakarų tuomet buvo draudžiama. Įvykis sulaukė didžiulio rezonanso, su hipių judėjimu siejamas veikalas lietuvių kompozitoriams tapo impulsu imtis šio žanro.
Pirmieji panašios muzikos pavyzdžiai – tai aštuntajame dešimtmetyje pasirodę kūriniai: V. Barkausko oratorija-misterija „Nusilenk savo žemei“ (A. Drilingos ž.), G. Kuprevičiaus roko oratorija „Darbas ir duona“ (A. Mikutos ž.), T. Makačino kantata „Saulės poema“ (M. Martinaičio ž.), O. Balakausko, S. Gedos ir S. Šaltenio muzikinė misterija „Komunarų gatvė“, M. Tamošiūno ir B. Sriubo roko oratorija „Ugnies užkalbėjimas“, V. Ganelino opera „Rudaplaukė melagė“ (V. Ančiarovo libretu) ir kiti.
Pirmasis lietuviškas miuziklas sukurtas 1973 m. kaip garso takelis ekranizuojant K. Borutos apysaką „Baltaragio malūnas“. Muziką sukūrė Viačeslavas Ganelinas, libretą – Sigitas Geda, 1974 m. jį pastatė režisierius Arūnas Žebriūnas. Vokalines partijas filme atliko ne aktoriai, o dainininkai: A. Chomentauskaitė (Jurga), V. Kernagis (Girdvainis), J. Rupša (Pinčiukas), B. Dambrauskaitė (Uršulė), V. Malinauskas (Baltaragis).
1974 m. Panevėžyje buvo pastatytas ir pirmasis miuziklas teatre – K. Sajos ir G. Kuprevičiaus „Devynbėdžiai“. Kompozitorius pasuko moderniu keliu: roko muziką papuošė folkloru. Spektaklis tapo tikra sensacija. Įkvėptas „Devynbėdžių“ sėkmės Panevėžyje tais pat metais G. Kuprevičius parašė naują, jau klasika tapusį miuziklą „Ugnies medžioklė su varovais“, Lietuvoje pastatytą tik 1976 m. Jaunimo teatre (premjera Latvijoje – 1974), muzikines partijas įdainavo Gintarė Jautakaitė, Vytautas Kernagis, Viktoras Malinauskas ir kt.
Pirmųjų bandymų sėkmė paskatino rastis ir kitus miuziklus: Algimanto Bražinsko „Pagramančio šnekučiai“ (1975, pagal P. Cvirkos romaną „Meisteris ir sūnūs“), tapęs tikru hitu Kauno muzikiniame teatre, Juozo Širvinsko miuziklas „Kelionė į Atatą“ (1978), miuziklas televizijai „Paskutinė lapė“ (1977), Rimvydo Racevičiaus „Dičiaus karjera“ (1980), Alvydo Jegelavičiaus „Dzūkiška karčema“ (1980).
Naujas miuziklo Lietuvoje etapas – pirmoji lietuviška roko opera: Kęstučio Antanėlio „Meilė ir mirtis Veronoje“ (1982, S. Gedos libretas). Kūrinys atsirado ne iš lietuviško teatro ar kino tradicijos, jį įkvėpė paties K. Antanėlio pastatyta garsioji A. L. Webberio „Jėzus Kristus superžvaigždė“. Kūrinys išsiskyrė roko stiliui artimesne muzikine kalba, o siužetui pasirinkta Šekspyro drama, kaip ir būdinga vakarietiškiems miuziklams.
Teatro ir muzikos padangėje „Meilė ir mirtis Veronoje“ triumfavo, po jos įsivyravo ilgalaikė tyla, konkuruoti su šiuo kūriniu ilgai niekas neišdrįso, ryškesnis bandymas buvo tik G. Kuprevičiaus ir V. Palčinskaitės sukurtas ir 1986 m. Kauno muzikiniame teatre pastatytas miuziklas „Aš tau siunčiu labų dienų“. Netrukus Lietuvoje svarbiausia aktualija tapo nepriklausomybės atgavimo idėjos, tad teatrai nebuvo suinteresuoti statyti didelius ir brangius spektaklius.
Tylą nutraukė tas pats K. Antanėlis ir A. Navakas, 1995 m. sukūrę „Perą Giuntą“, pastatytą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre 1997 m. Dainavo R. Čivilytė, Č. Gabalis, P. Meškėla ir kiti, tačiau spektaklis nebuvo populiarus.
Nepriklausomoje Lietuvoje situacija gerokai pakito, menininkai reiškėsi laisviau. Miuziklus išdrįso kurti roko muzikantai. Vienas jų – grupės „Skylė“ narys Rokas Radzevičius, parašęs miuziklus „Saulės kelionė“ (1996), „Žmogus ir Aušrinė“ (2000), „Vilniaus legendos“ (2001), „Jūratė ir Kastytis“ (2002), „Žuviaganys“ (2004), „Pranašas. Degančios rankos“ (2005). Šio žanro ėmėsi ir Andrius Mamontovas, kartu su G. Venislovu sukūrę „Tadą Blindą“ (2004). 2005 m. rodytas J. Jurkūno „Aidas ir Aida“. Prie miuziklo sugrįžo ir šio žanro klasikai – 2007 m. K. Antanėlis sukomponavo „Romą Kalantą“ (libretas A. Juozaičio, deja, taip ir liko partitūroje), 2007 m. G. Kuprevičius – miuziklą „Kirvirsavero saloje“ ir 2008 m., remdamasis chrestomatiniu A. Vienuolio apsakymu „Paskenduolė“, – „Veroniką“.
Naujausias lietuviškojo miuziklo pavyzdys – Kipro Mašanausko „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“, rodytas Lietuvos arenose 2014 m. gruodį. Kūrinyje skamba ir renesanso muzikos atgarsiai, ir dramatiški simfoniniai epizodai, ir lengvosios muzikos stiliai.
Festivalio pristatomoje lietuviškų miuziklų retrospektyvoje išgirsime dainas iš Algimanto Bražinsko, Viačeslavo Ganelino, Giedriaus Kuprevičiaus, Kęstučio Antanėlio, Kipro Mašanausko, Tomo Kutavičiaus miuziklų.
Trečioji festivalio lietuviško turinio programa klausytojus pakvies jau rudenį – rugsėjo 1 d. restorano „Miesto sodas“ terasoje ir rugsėjo 22 d. Birštono Kuhauze bus galima pasiklausyti lietuviškų romansų įvairovės. Lietuviškas romansas, pirmuosius žingsnius žengęs dar Mykolo Kleopo Oginskio kūryboje, nišą atradęs buitinių miesto romansų žanre, įvairiomis spalvomis atsiskleidė Juozo Naujalio, Stasio Šimkaus, Aleksandro Kačanausko, Juozo Tallat-Kelpšos, Juozo Gruodžio, Vytauto Kairiūkščio, Antano Vanagaičio, Juozo Indros dainose....
(daugiau…)
Liepos 6 d., Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, akcentuojant Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį, po 21 val. drauge su viso pasaulio lietuviais sugiedotos Tautinės giesmės skambės festivalio svečio – Kauno valstybinio muzikinio teatro – kūrybinėmis pajėgomis į sceną sugrąžinta Jurgio Karnavičiaus opera „Radvila Perkūnas“...
(daugiau…)
IN MEMORIAM
Virgilijus Noreika
(1935 09 22–2018 03 03)
Septynioliktą kartą vykstantis festivalis šalia džiugių akimirkų įsimins ir skaudžios netekties ženklu – didžiuosiuose koncertuose prie pilies nebeskambės Maestro Virgilijaus Noreikos balsas. Šešiolika metų iš eilės visų mylimas iškiliausias Lietuvos tenoras festivalio auditorijos emocijų viršūnę sukeldavo finaline daina – „Barinkajaus kupletais“ iš J. Strauss operetės „Čigonų baronas“. Audringų ovacijų lydimi ir didžiulės minios kartu dainuojami kupletai ilgainiui tapo vizitine festivalio puošmena...
(daugiau…)
Septynioliktą kartą vykstantis festivalis šalia džiugių akimirkų įsimins ir skaudžios netekties ženklu – didžiuosiuose koncertuose prie pilies nebeskambės Maestro Virgilijaus Noreikos balsas. Šešiolika metų iš eilės visų mylimas iškiliausias Lietuvos tenoras festivalio auditorijos emocijų viršūnę sukeldavo finaline daina – „Barinkajaus kupletais“ iš J. Strauss operetės „Čigonų baronas“. Audringų ovacijų lydimi ir didžiulės minios kartu dainuojami kupletai ilgainiui tapo vizitine festivalio puošmena...
(daugiau…)
Praėjusį savaitgalį, birželio 9 d. Birštono Kultūros centre, šio vis populiaresniu kurortu tampančio miesto šventę papuošė antroji festivalio koncertinė programa „Lietuviško miuziklo vakaras“, skirta lietuvių miuziklo retrospektyvai. Žinomas ir rečiau atliekamas arijas ir dainas kurorto publikai dainavo solistai: Marija Arutiunova, Ingrida Kažemėkaitė, Kristina Siurbytė, Andrius Apšega, Raimondas Baranauskas, Egidijus Bavikinas, šoko Sandra LAvrenovaitė, Martyna Meškauskaitė, Gintaras Visockis ir Raimondas Šibakovskis. Jiems pritarė specialiai šiai programai suburtos instrumentinės grupės muzikantai: Povilas Grigas, Aušra Gedvilienė, Ugnė Petrauskaitė, Tomas Šatas, Vidmantas Kijauskas, Dalius Pelekevičius, Ugnius Balevičius. Prie klavišinio instrumento klaviatūros muzikavo ir programai vadovavo dirigentas Jonas Janulevičius. Skambėjo kompozitorių Algimanto Bražinsko, Viačeslavo Ganelino, Giedriaus Kuprevičiaus, Kipro Mašanausko, Kęstučio Antanėlio, Tomo Kutavičiaus populiariųjų miuziklų dainos. Margą miuziklų melodijų pynę nuotaikingai ir intriguojančiai žiūrovams pristatė dainininkas Egidijus Bavikinas, kuris tiesiog nardė po lietuviško miuziklo istorijos užkulisius. Tiek festivalio organizatoriai, tiek muzikos atlikėjai buvo nustebinti neįtikėtinai šiltos publikos reakcijos. Solistė Kristina Siurbytė, dalindamasi įspūdžiais po koncerto, sakė, kad retai kada tenka patirti katarsį drauge su žiūrovais: „Pradžioje koncerto jie tiesiog labai susidomėję klausėsi, o vėliau jau ir drauge dainavo jiems žinomas dainas, o negirdėtus kūrinius mokėsi čia pat vietoje ir dainavo su solistais“. Pasak Kristinos, galbūt žmonės labai pasiilgo lietuviško žodžio, lietuviškos muzikos, ir yra laimingi, galėdami patirti muzikavimo džiaugsmą, muzikavimo bendrystę.
Pajusti šios koncertinės programos aukštą emociją žiūrovai dar galės rugsėjo 16 d. Raudondvaryje, Menų inkubatoriuje, ši programa vainikuos ir festivalio renginius - lapkričio 23 d. Kauno karininkų ramovėje.
Valstybingumo atkūrimo šimtmečio proga festivalį „Operetė Kauno pilyje“ atvyksta pasveikinti broliškos Estijos respublikos, šiais metais taip pat mininčios savą šimtmetį, meninis kolektyvas – Tartu bigbendas. Ne tik Estijoje, bet ir už jos ribų žinomas kolektyvas koncertuos liepos 6 d. Raudondvario Menų inkubatoriuje.
Pirmasis festivalio koncertas „Lietuvių autorių sakralinė muzika“ skambėjo gegužės 27 d. Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje. Pasakodamas apie šį renginį G.Maciulevičius džiaugėsi, jog buvo nepaprastai jautru matyti pilnutėlę bažnyčią lankytojų, kurie su malonumu klausėsi solistų Tomo Ladigos, Živilės Lamauskienės, Jono Lamausko balsų, dainininkams akompanavo VDU kamerinis orkestras, diriguojamas Jono Janulevičiaus, koncertą vedė ir lietuvių bažnytinės muzikos ypatumus klausytojams pristatė VDU prof. T. Ladiga. Šio koncerto programoje skambėjo Prano Tamulevičiaus, Liongino Abariaus, Vidmanto Bartulio, Juozo Strolios, Juozo Naujalio, Pranciškaus Beinario, Jono Dambrausko, Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės, Giedros Nasvytytės Gudauskienės sakraliniai kūriniai.
„Lietuvių autorių sakralinė muzika“ supažindina klausytojus su negausia, tačiau jautria, sielą guodžiančia lietuviška bažnytine muzika. „Šiuolaikinio menininko misija – suteikti klausytojams dvasinių patirčių, todėl minėti kompozitoriai pasirinkti neatsitiktinai – savo muzika jie paliečia esminius gyvenimo klausimus: žmogaus egzistencijos prasmę, būties laikinumą amžinybės kontekste“, - sakralinės programos turinį apibūdino kitas festivalio organizatorius Danielius Vėbra, - „Vis greitėjantis gyvenimo tempas daugelį mūsų skatina domėtis įvairiomis dvasinėmis praktikomis. Vieni skaito literatūrą, kiti – praktikuoja jogą, treti – lankosi bažnyčioje, ar atsakymų į egzistencinius klausimus ieško mene. Sakralinės muzikos skambesys bažnyčios erdvėje padeda sukurti tą šviesiu turiniu sielą užpildančią būseną“, sakė D.Vėbra. Programos „Lietuvių autorių sakralinė muzika“ bus galima pasiklausyti liepos 22 d. Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčioje, ją išgirs ir kauniečiai spalio 14 d. Kauno Arkikatedroje bazilikoje.
 |
 |
 |
 |
Gruzijos nacionalinis akademinis dainų ir šokių ansamblis „Erisioni“ buvo įkurtas 1885 m. o 2015 m. iškilmingai paminėjo 130 metų kūrybos sukaktį, tad ne veltui kolektyvas vadinamas „muziejiniu“. 
Ansamblio „Erisioni“ kūrybinės programos pagrįstos liaudies kūryba, kuri siejama su aukštu profesionalumu ir įspūdinga atlikimo kokybe. Kolektyvas stengiasi atgaivinti ir pateikti auditorijai unikalius, daugybę šimtmečių gyvavusius liaudies muzikos šedevrus iš visų Gruzijos regionų ir išsaugoti juos ateities kartoms, tai - chorai, šokių rateliai, ritualai, apeigos, kuriuos sunku atlikti dėl plačios įvairovės. Per ilgą gyvavimo laiką ansamblis įspūdingomis programomis stebino ne tik Gruzijos ar kaimyninių šalių žiūrovus, bet ir Paryžių, Ženevą, Briuselį, Niujorką, Los Andželą, Čikagą, Madridą, Pekiną, Maskvą, Sankt-Peterburgą, Singapūrą ir daugybę kitų garsiausių pasaulio miestų.
Mažai analogų pasaulyje turintis ansamblis „Erisioni“ per dvi koncertines valandas profesionalioje scenoje pademonstruoja liaudies muziką ir šokius, naudodamas nuostabius tautinius Gruzijos kostiumus, charakteringai perteikiančius šalies regionų prigimtinę natūrą.
Folkloro specialistai pripažįsta, kad „neverta diskutuoti dėl gruzinų dainos polifoninės sanklodos unikalumo“.
Nuo 1986 m. ansambliui vadovauja Gruzijos liaudies menininkai, valstybinių ir Rustavelio premijų laureatai: meno vadovas JemalChkuaseli ir vyriausiasis choreografas RevazChokhonelidze.
1999 m. ansamblis buvo pavadintas „Erisioni“ („Šviesa aukštai ant kalno“).
Pastaruosius 10 metų ansamblis „Erisioni“ bendradarbiauja su amerikiečių prodiuseriu JimLaw.
2002 m. „Erisioni“ pelnė„Goldendisc“ apdovanojimą. Ta proga Paryžiaus gatvėse buvo iškabinta daugiau nei 5000 afišų, tai unikalus įvykis Gruzijos kultūriniame gyvenime.
Dainą „Chakrulo“ kartu su keletu kitų pasaulinių šedevrų 1977 m. amerikiečiai išsiuntė į Kosmosą – taip juos įkvėpė ansamblio gastrolės ir vaizdo įrašai Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Pastaraisiais metais Gruzijos nacionalinis akademinis dainų ir šokių ansamblis „Erisioni“ sukūrė naują šou programą „Gruzijos lobis“, kurią demonstruoja Gruzijos ir užsienio žiūrovams.
Maloniai kviečiame į Gruzijos nacionalinio akademinio dainų ir šokių ansamblio „Erisioni“ pasirodymus liepos 5 d. 20 val. prie Kauno pilies ir liepos 6 d. 20 val. Raudondvario dvaro Menų inkubatoriuje.
Ansamblio „Erisioni“ kūrybinės programos pagrįstos liaudies kūryba, kuri siejama su aukštu profesionalumu ir įspūdinga atlikimo kokybe. Kolektyvas stengiasi atgaivinti ir pateikti auditorijai unikalius, daugybę šimtmečių gyvavusius liaudies muzikos šedevrus iš visų Gruzijos regionų ir išsaugoti juos ateities kartoms, tai - chorai, šokių rateliai, ritualai, apeigos, kuriuos sunku atlikti dėl plačios įvairovės. Per ilgą gyvavimo laiką ansamblis įspūdingomis programomis stebino ne tik Gruzijos ar kaimyninių šalių žiūrovus, bet ir Paryžių, Ženevą, Briuselį, Niujorką, Los Andželą, Čikagą, Madridą, Pekiną, Maskvą, Sankt-Peterburgą, Singapūrą ir daugybę kitų garsiausių pasaulio miestų.
Mažai analogų pasaulyje turintis ansamblis „Erisioni“ per dvi koncertines valandas profesionalioje scenoje pademonstruoja liaudies muziką ir šokius, naudodamas nuostabius tautinius Gruzijos kostiumus, charakteringai perteikiančius šalies regionų prigimtinę natūrą.
Folkloro specialistai pripažįsta, kad „neverta diskutuoti dėl gruzinų dainos polifoninės sanklodos unikalumo“.
Nuo 1986 m. ansambliui vadovauja Gruzijos liaudies menininkai, valstybinių ir Rustavelio premijų laureatai: meno vadovas JemalChkuaseli ir vyriausiasis choreografas RevazChokhonelidze.
1999 m. ansamblis buvo pavadintas „Erisioni“ („Šviesa aukštai ant kalno“).
Pastaruosius 10 metų ansamblis „Erisioni“ bendradarbiauja su amerikiečių prodiuseriu JimLaw.
2002 m. „Erisioni“ pelnė„Goldendisc“ apdovanojimą. Ta proga Paryžiaus gatvėse buvo iškabinta daugiau nei 5000 afišų, tai unikalus įvykis Gruzijos kultūriniame gyvenime.
Dainą „Chakrulo“ kartu su keletu kitų pasaulinių šedevrų 1977 m. amerikiečiai išsiuntė į Kosmosą – taip juos įkvėpė ansamblio gastrolės ir vaizdo įrašai Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Pastaraisiais metais Gruzijos nacionalinis akademinis dainų ir šokių ansamblis „Erisioni“ sukūrė naują šou programą „Gruzijos lobis“, kurią demonstruoja Gruzijos ir užsienio žiūrovams.
Maloniai kviečiame į Gruzijos nacionalinio akademinio dainų ir šokių ansamblio „Erisioni“ pasirodymus liepos 5 d. 20 val. prie Kauno pilies ir liepos 6 d. 20 val. Raudondvario dvaro Menų inkubatoriuje.
Koncertas "Saloninės muzikos popietė"
- Rugsėjo 1 d. 16 val. Restoranas "Miesto sodas" (Laisvės al. 93, Kaunas 44297)
- Rugsėjo 17 d. 16 val. RAUDONDVARIO DVARO MENŲ INKUBATORIUS
- Rugsėjo 30 d. 17 val. GELGAUDIŠKIO DVARAS
- Spalio 14 d. 16 val. BIRŠTONO KURHAUZAS
Baltijos muzikos akademija.
- Rugpjūčio 22 d. 18 val. RAUDONDVARIO DVARO MENŲ INKUBATORIUS
Koncertas „Amžinoji Ave Maria“
- Gegužės 28 d. 11 val. Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
- Liepos 23 d. 13 val. VILKIJOS BAŽNYČIA
- Spalio 15 d. 14.30 val. KAUNO ARKIKATEDRA BAZILIKA
Naujausi komentarai