IN MEMORIAM Virgilijus Noreika (1935 09 22–2018 03 03)

IN MEMORIAM Virgilijus Noreika (1935 09 22–2018 03 03) Septynioliktą kartą vykstantis festivalis šalia džiugių akimirkų įsimins ir skaudžios netekties ženklu – didžiuosiuose koncertuose prie pilies nebeskambės Maestro Virgilijaus Noreikos balsas. Šešiolika metų iš eilės visų mylimas iškiliausias Lietuvos tenoras festivalio auditorijos emocijų viršūnę sukeldavo finaline daina – „Barinkajaus kupletais“ iš J. Strauss operetės „Čigonų baronas“. Audringų ovacijų lydimi ir didžiulės minios kartu dainuojami kupletai ilgainiui tapo vizitine festivalio puošmena... (daugiau…)

Lietuviško miuziklo spalvos

Praėjusį savaitgalį, birželio 9 d. Birštono Kultūros centre, šio vis populiaresniu kurortu tampančio miesto šventę papuošė antroji festivalio koncertinė programa „Lietuviško miuziklo vakaras“, skirta lietuvių miuziklo retrospektyvai. Žinomas ir rečiau atliekamas arijas ir dainas kurorto publikai dainavo solistai: Marija Arutiunova, Ingrida Kažemėkaitė, Kristina Siurbytė, Andrius Apšega, Raimondas Baranauskas, Egidijus Bavikinas, šoko Sandra LAvrenovaitė, Martyna Meškauskaitė, Gintaras Visockis ir Raimondas Šibakovskis. Jiems pritarė specialiai šiai programai suburtos instrumentinės grupės muzikantai: Povilas Grigas, Aušra Gedvilienė, Ugnė Petrauskaitė, Tomas Šatas, Vidmantas Kijauskas, Dalius Pelekevičius, Ugnius Balevičius. Prie klavišinio instrumento klaviatūros muzikavo ir programai vadovavo dirigentas Jonas Janulevičius. Skambėjo kompozitorių Algimanto Bražinsko, Viačeslavo Ganelino, Giedriaus Kuprevičiaus, Kipro Mašanausko, Kęstučio Antanėlio, Tomo Kutavičiaus populiariųjų miuziklų dainos. Margą miuziklų melodijų pynę nuotaikingai ir intriguojančiai žiūrovams pristatė dainininkas Egidijus Bavikinas, kuris tiesiog nardė po lietuviško miuziklo istorijos užkulisius. Tiek festivalio organizatoriai, tiek muzikos atlikėjai buvo nustebinti neįtikėtinai šiltos publikos reakcijos. Solistė Kristina Siurbytė, dalindamasi įspūdžiais po koncerto, sakė, kad retai kada tenka patirti katarsį drauge su žiūrovais: „Pradžioje koncerto jie tiesiog labai susidomėję klausėsi, o vėliau jau ir drauge dainavo jiems žinomas dainas, o negirdėtus kūrinius mokėsi čia pat vietoje ir dainavo su solistais“. Pasak Kristinos, galbūt žmonės labai pasiilgo lietuviško žodžio, lietuviškos muzikos, ir yra laimingi, galėdami patirti muzikavimo džiaugsmą, muzikavimo bendrystę. Pajusti šios koncertinės programos aukštą emociją žiūrovai dar galės rugsėjo 16 d. Raudondvaryje, Menų inkubatoriuje, ši programa vainikuos ir festivalio renginius - lapkričio 23 d. Kauno karininkų ramovėje.   Valstybingumo atkūrimo šimtmečio proga festivalį „Operetė Kauno pilyje“ atvyksta pasveikinti broliškos Estijos respublikos, šiais metais taip pat mininčios savą šimtmetį, meninis kolektyvas – Tartu bigbendas. Ne tik Estijoje, bet ir už jos ribų žinomas kolektyvas koncertuos liepos 6 d. Raudondvario Menų inkubatoriuje.  

Lietuviškos sakralinės muzikos atgarsiai

Pirmasis festivalio koncertas „Lietuvių autorių sakralinė muzika“ skambėjo gegužės 27 d. Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje. Pasakodamas apie šį renginį G.Maciulevičius džiaugėsi, jog buvo nepaprastai jautru matyti pilnutėlę bažnyčią lankytojų, kurie su malonumu klausėsi solistų Tomo Ladigos, Živilės Lamauskienės, Jono Lamausko balsų, dainininkams akompanavo VDU kamerinis orkestras, diriguojamas Jono Janulevičiaus, koncertą vedė ir lietuvių bažnytinės muzikos ypatumus klausytojams pristatė VDU prof. T. Ladiga. Šio koncerto programoje skambėjo Prano Tamulevičiaus, Liongino Abariaus, Vidmanto Bartulio, Juozo Strolios, Juozo Naujalio, Pranciškaus Beinario, Jono Dambrausko, Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės, Giedros Nasvytytės Gudauskienės sakraliniai kūriniai.
  „Lietuvių autorių sakralinė muzika“ supažindina klausytojus su negausia, tačiau jautria, sielą guodžiančia lietuviška bažnytine muzika. „Šiuolaikinio menininko misija – suteikti klausytojams dvasinių patirčių, todėl minėti kompozitoriai pasirinkti neatsitiktinai – savo muzika jie paliečia esminius gyvenimo klausimus: žmogaus egzistencijos prasmę, būties laikinumą amžinybės kontekste“, - sakralinės programos turinį apibūdino kitas festivalio organizatorius Danielius Vėbra, - „Vis greitėjantis gyvenimo tempas daugelį mūsų skatina domėtis įvairiomis dvasinėmis praktikomis. Vieni skaito literatūrą, kiti – praktikuoja jogą, treti – lankosi bažnyčioje, ar atsakymų į egzistencinius klausimus ieško mene. Sakralinės muzikos skambesys bažnyčios erdvėje padeda sukurti tą šviesiu turiniu sielą užpildančią būseną“, sakė D.Vėbra. Programos „Lietuvių autorių sakralinė muzika“ bus galima pasiklausyti liepos 22 d. Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčioje, ją išgirs ir kauniečiai spalio 14 d. Kauno Arkikatedroje bazilikoje.

Gruzijos nacionalinis akademinis dainų ir šokių ansamblis „Erisioni“

Gruzijos nacionalinis akademinis dainų ir šokių ansamblis „Erisioni“ buvo įkurtas 1885 m. o 2015 m. iškilmingai paminėjo 130 metų kūrybos sukaktį, tad ne veltui kolektyvas vadinamas „muziejiniu“.  Ansamblio „Erisioni“ kūrybinės programos pagrįstos liaudies kūryba, kuri siejama su aukštu profesionalumu ir įspūdinga atlikimo kokybe. Kolektyvas stengiasi atgaivinti ir pateikti auditorijai unikalius, daugybę šimtmečių gyvavusius liaudies muzikos šedevrus iš visų Gruzijos regionų ir išsaugoti juos ateities kartoms, tai - chorai, šokių rateliai, ritualai, apeigos, kuriuos sunku atlikti dėl plačios įvairovės. Per ilgą gyvavimo laiką ansamblis įspūdingomis programomis stebino ne tik Gruzijos ar kaimyninių šalių žiūrovus, bet ir Paryžių, Ženevą, Briuselį, Niujorką, Los Andželą, Čikagą, Madridą, Pekiną, Maskvą, Sankt-Peterburgą, Singapūrą ir daugybę kitų garsiausių pasaulio miestų. Mažai analogų pasaulyje turintis ansamblis „Erisioni“ per dvi koncertines valandas profesionalioje scenoje pademonstruoja liaudies muziką ir šokius, naudodamas nuostabius tautinius Gruzijos kostiumus, charakteringai perteikiančius šalies regionų prigimtinę natūrą. Folkloro specialistai pripažįsta, kad „neverta diskutuoti dėl gruzinų dainos polifoninės sanklodos unikalumo“. Nuo 1986 m. ansambliui vadovauja Gruzijos liaudies menininkai, valstybinių ir Rustavelio premijų laureatai: meno vadovas JemalChkuaseli ir vyriausiasis choreografas RevazChokhonelidze. 1999 m. ansamblis buvo pavadintas „Erisioni“ („Šviesa aukštai ant kalno“). Pastaruosius 10 metų ansamblis „Erisioni“ bendradarbiauja su amerikiečių prodiuseriu JimLaw. 2002 m. „Erisioni“ pelnė„Goldendisc“ apdovanojimą. Ta proga Paryžiaus gatvėse buvo iškabinta daugiau nei 5000 afišų, tai unikalus įvykis Gruzijos kultūriniame gyvenime. Dainą „Chakrulo“ kartu su keletu kitų pasaulinių šedevrų 1977 m. amerikiečiai išsiuntė į Kosmosą – taip juos įkvėpė ansamblio gastrolės ir vaizdo įrašai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pastaraisiais metais Gruzijos nacionalinis akademinis dainų ir šokių ansamblis „Erisioni“ sukūrė naują šou programą „Gruzijos lobis“, kurią demonstruoja Gruzijos ir užsienio žiūrovams.   Maloniai kviečiame į Gruzijos nacionalinio akademinio dainų ir šokių ansamblio „Erisioni“ pasirodymus  liepos 5 d. 20 val. prie Kauno pilies ir liepos 6 d. 20 val. Raudondvario dvaro Menų inkubatoriuje.

Koncertas „Saloninės muzikos popietė”

Koncertas "Saloninės muzikos popietė"

  • Rugsėjo 1 d. 16 val. Restoranas "Miesto sodas" (Laisvės al. 93, Kaunas 44297)
  • Rugsėjo 17 d. 16 val. RAUDONDVARIO DVARO MENŲ INKUBATORIUS
  • Rugsėjo 30 d. 17 val. GELGAUDIŠKIO DVARAS
  • Spalio 14 d. 16 val. BIRŠTONO KURHAUZAS
  Programoje Kompozitorių Jean Baptiste Weckerlin, GioachinoRossini, LuigiArditi, Michailo Glinkos, Aleksandro Aliabjevo, Jurijaus Davydovo, Benjamino Gorbulskio, Algimanto Raudonikio, Mikalojaus Noviko, Algimanto Raudonikio dainos ir romansai. Dalyvauja: Ingrida Kažemėkaitė (sopranas) Ieva Goleckytė (sopranas) Egidijus Bavikinas (tenoras) Giedrius Prunskus (baritonas) Laimonas Salijus (akordeonas)   Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos styginių instrumentų kvartetas: Rasa Žiaugaitė I smuikas Rita Bieliauskaitė (II smuikas) Rūta Balniūtė (altas) Solveiga Vėbraitė (violončelė)   Koncertai NEMOKAMI!

Baltijos muzikos akademija

Baltijos muzikos akademija.
  • Rugpjūčio 22 d. 18 val. RAUDONDVARIO DVARO MENŲ INKUBATORIUS
Baltijos šalių ir Sankt Peterburgo jaunimo simfoninis orkestras Jungtinis Lietuvos, Latvijos, Estijos dainininkų choras Dirigentai: AleksejVasiljev (Rusija), Jonas Janulevičius Koncertą veda Ieva Vaznelytė   Koncertai NEMOKAMI!

Koncertas „Amžinoji Ave Maria“

Koncertas „Amžinoji Ave Maria“

  • Gegužės 28 d. 11 val. Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
  • Liepos 23 d. 13 val. VILKIJOS BAŽNYČIA
  • Spalio 15 d. 14.30 val. KAUNO ARKIKATEDRA BAZILIKA
  Dalyvauja Solistės: Marija Arutiunova, Akvilė Garbenčiūtė, Ieva Goleckytė, Iveta Kalkauskaitė, Ingrida Kažemėkaitė Živilė Lamauskienė, Sandra Lebrikaitė, Simona Mankevičiūtė, Ieva Vaznelytė VDU kamerinis orkestras Diriguoja Jonas Janulevičius Programoje įvairių kompozitorių giesmė „Ave Maria“ Koncertus veda Ieva Vaznelytė   Koncertai NEMOKAMI!

Muzikinis spektaklis „Nutylėtos išpažintys”

Muzikinis spektaklis "Nutylėtos išpažintys"

  • Birželio 10 d. 17 val. BIRŠTONO KULTŪROS CENTRAS
  • Birželio 11 d. 17 val. RAUDONDVARIO DVARO MENŲ INKUBATORIUS
  • Rugsėjo 16 d. 17 val. GELGAUDIŠKIO DVARAS
  Vėlų vakarą, užgesus rampų šviesoms, susitinka vienišos artistų sielos. Jos tokios skirtingos, kaip keturi metų laikai… Kiekviena su savo istorija ir išpažintimi…   Dalyvauja: Dainininkės: Akvilė Garbenčiūtė, Kristina Siurbytė, Viktorija Streiča, Ieva Vaznelytė Šokėjai: Dainius Bervingis, Gintaras Visockis   Instrumentinė grupė: Darius Krapikas (smuikas) AnolitaTumosaitė (smuikas) Rūta Balniūtė (altas) Tomas Šatas (violončelė) Martynas Tamulis (kontrabosas) Mindaugas Bivainis (saksofonas) Tomas Šileika (mušamieji) Jonas Janulevičius (klavišiniai)   Spektaklio muzikinis vadovas - Jonas Janulevičius   Renginiai NEMOKAMI!
Kalbėdami apie festivalio programas, pašnekovai išskyrė antrąją programą, kurią pagal žanrą tiktų vadinti muzikiniu spektakliu. Programos idėja gimė dainininkei Kristinai Siurbytei, ją realizuoti padėjo scenos kolegė Viktorija Streiča, merginos pateikė šią programą aiškiai turinį apibrėžiančiu pavadinimu „Nutylėtos išpažintys“. Spektaklyje dainuos ir Akvilė Garbenčiūtė, Ieva Vaznelytė. Muzikinei programos daliai vadovauja dirigentas Jonas Janulevičius, subūręs jos atlikimui instrumentalistų grupę. Kaip pasakojo viena idėjos ir spektaklio autorių Kristina Siurbytė: „šviesos, grimas, puošnūs rūbai, amžina šventė – tai matomoji artistų gyvenimo pusė. Kas atsitinka, kai šventė baigiasi?… Lieka vienišas žmogus, ką tik scenoje aukojęs savo tikrus jausmus, ir nuoga siela su nutylėtomis išpažintimis. Kiek neišpasakotų istorijų dar savyje nešioja ši siela? Vėlų vakarą, užgesus rampų šviesoms, šios sielos susitinka. Jos skirtingos, kaip keturi metų laikai, kiekviena su savo istorija ir savo išpažintimi.“ Pasakodama apie tai, kaip kilo idėja kurti tokį mini spektaklį – koncertą, Kristina Siurbytė sakė, jog, matyt, atėjo laikas, kai norisi išsakyti dar neišsakytus žodžius, išlieti neatskleistus jausmus, išdainuoti neišdainuotas dainas, pažvelgti dar nežvelgtu žvilgsniu. „Norėjosi, kartu su kolegėmis ir draugėmis parodyti kuo daugiau moters sielos spalvų, atspalvių. Pavadinimas „Nutylėtos išpažintys“ slepia sudėtingą moters prigimtį ir jos norą išpažinti savo jausmus, o kadangi visos keturios esame moterys, tai mus vienija. Bet lygiai taip pat esame skirtingos, todėl, manau, žiūrovui bus įdomu panirti į Moters giliausias sielos gelmes ir bent iš dalies prisiliesti prie šio sudėtingo, bet kartu ir tobuliausio sutvėrimo“. Viktorija Streiča, kalbėdama apie šį unikalų projektą atkreipė dėmesį, jog gyvename laiku, kai labiausiai vertinama jaunystė - tiek blizgiuose žurnalų viršeliuose, tiek televizoriaus ekranuose, tiek teatre… „Apie brandą, moteriškumo išmintį, patirtį, nusivylimą nėra sukurta daug kūrinių. „Prakeikti dramaturgai” – Viktorija Streiča citavo Somerseto Moemo Džuliją Lambert. „Taigi, spjovėme į juos ir sukūrėme teatralizuotą koncertą, pasakojantį apie brandžias artistes, dar neišdainavusias ir neišpasakojusias visų istorijų, kurias pajėgtų suvaidinti ir išgyventi – sakė V. Streiča. Pritardama kolegei, Kristina Siurbytė antrino, jog šalia minčių bei jausmų prisikaupė ir galybė puikios, neįdainuotos muzikos, kuria norėjosi pasidalinti su žiūrovais. Muzika rinkta pagal tai, ką metų metus svajojome sudainuoti. „Kiekviena turime ypatingai mėgstamų dainų, o duetų ir ansamblių ieškojome bendrai – tad į spektaklį „sugulė“ populiarios melodijos, kurias aranžavo maestro Jonas Janulevičius“. „Esame keturios geriausios draugės ir partnerės scenoje. Suprantame viena kitą iš pusės žodžio, tad kurti drauge - neapsakomas malonumas, – kūrybine virtuve dalijosi Viktorija Streiča. Bet, kad keturių moterų kompanija „nepakiltų“ į orą, mes pasikvietėm du “įžemintojus”, kurie kūrė ne tik choreografiją, bet ir patys vaidina spektaklyje. Dainius Bervingis ir Gintaras Visockis – mūsų rimtieji pagalbininkai, jie padėjo dar labiau atsiskleisti įvairiausioms moteriškoms savybėms ir žavi savo vyriškumu, humoru, bei elegancija.“

XVI Tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje 2017”

XVI Tarptautinis festivalis "Operetė Kauno pilyje 2017"

RENGINIAI PRIE KAUNO PILIES

  • Liepos 5 d. 20 val.
Gruzijos muzikos vakaras. Dalyvauja: Gruzijos valstybinis nacionalinis dainų ir šokių ansamblis ERISIONI Meno vadovas Jemal Chkuaseli Vyriausiasis dirigentas Shermandi Chkuaseli Kostiumų dailininkas Merab Berdzenishvili Generalinis direktorius Otar Bluashvili  
  • Liepos 6 d. 20 val.
  Teatralizuotas koncertas TEGYVUOJA OPERETĖ Programoje: arijos, duetai, šokiai ir scenos iš įvairių kompozitorių operečių Po operečių labirintus vedžioja aktoriai Dainius Bervingis ir Ramūnas Šimukauskas   Dainuoja: Virgilijus Noreika, Igor Levenec (Ukraina) Marija Arutiunova, Ieva Goleckytė, Ingrida Kažemėkaitė, Živilė Lamauskienė, Gitana Pečkytė, Kristina Siurbytė, Aistė Širvinskaitė, Raimonda Tallat-Kelpšaitė, Raminta Vaicekauskaitė Kęstutis Alčauskis, Andrius Apšega, Paulius Bagdonas, Raimondas Baranauskas, Egidijus Bavikinas, Tomas Ladiga, Jonas Lamauskas, Povilas Padleckis, Giedrius Prunskus, Ramūnas Urbietis, Žanas Voronovas, Mindaugas Zimkus Vokalinis ansamblis (vadovė Rasa Vaitkevičiūtė) Jolita Genienė, Asta Mikelionytė, Ilona Zajančkauskienė, Faustas Januška, Kazimieras Ivanovas, Artūras Mažeika, Evaldas Kondrackis   Festivalio jungtinis simfoninis orkestras Vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius Dirigentai: AleksejVasiljev (Rusija), Oksana Madaraš (Ukraina), Julius Geniušas, Virgilijus Visockis Koncerto režisierius - Kęstutis S. Jakštas Konsultantas - Gintautas Želvys Choreografai Dainius Bervingis ir Gintaras Visockis Scenografija - Vaidotas Jakutis Koncertą veda - Gintaras Mikalauskas, Ieva Vaznelytė   Koncertai NEMOKAMI!