Aštuoniolika metų trunkantis tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“ populiarina operetės, baleto, operos ir miuziklo žanrų muziką neteatrinio sezono metu

Aštuoniolika metų trunkantis tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“ populiarina operetės, baleto, operos ir miuziklo žanrų muziką neteatrinio sezono metu, supažindina su sceninių muzikinių žanrų kūriniais Kauno miesto bendruomenę. Pagrindiniai, įspūdingi užmoju ir dalyvių skaičiumi festivalio koncertai vyksta Kauno pilies prieigose liepos 5–6 dienomis ir yra skiriami išskirtinei Lietuvos istorijos datai – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai paminėti. Kauniečiai ir miesto svečiai kasmet turi puikią progą pamatyti ir išgirsti ne tik aukšto meistriškumo Lietuvos ir užsienio šalių muzikinės scenos atlikėjus, bet ir tūkstantinei šios muzikos gerbėjų miniai pristatyti dar neatrastus, karjerą pradedančius, talentingus jaunuosius muzikus. Nemokami festivalio koncertai kasmet suburia įvairias visuomenės grupes bei stiprina bendruomeniškumą.

2019 m. tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“ drauge su kauniečiais ir visos Lietuvos kultūrine visuomene mini Laikinosios sotinės 100-metį ir savo renginių puokštę skiria šiai iškiliai progai paminėti. Muzikinis gyvenimas tarpukario Kaune garsėjo žanrų ir stilistikos įvairove, ir festivalio koncertuose skambės tiek smagios melodijos, tiek rimtoji, sakralioji muzika.

Mažųjų scenų ir bažnyčių erdvėms parengtos penkios naujos programos. Didžiuosiuose koncertuose prie Kauno pilies karaliaus festivalio svečiai – pasaulinį pripažinimą pelniusi Astanos operos ir baleto teatro baleto trupė drauge su pagrindiniais kolektyvo solistais ir kolegos lietuviai – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, parodysiantis V. Ganelino miuziklą „Velnio nuotaka“.

 

Pirmoji programa atspindės labiausiai festivalio puoselėjamą žanrą – operetę. Mažoms erdvėms pritaikyta kamerinė koncerto programa savo turiniu, atlikėjų meistriškumu ir žavesiu nė kiek nenusileidžia šios muzikos skambesiui didžiosiose teatrų ir koncertinių estradų scenose. Ji pavadinta „Operetės karalių Imrės Kalmano ir Franco Leharo muzikos perlai“ ir pateikia iš tiesų žaviausias ir nuotaikingiausias arijas bei duetus iš populiariųjų, puikiai žanro gerbėjams pažįstamų šių kompozitorių kūrinių. Misija neleisti išblėsti „šampano purslais žėrinčio“ žanro smagumui patikėta jaunajai atlikėjų kartai: Marijai Arutiunovai, Ingridai Kažemėkaitei, Andriui Apšegai, Raimondui Baranauskui, Martynui Beinariui, jiems akompanuoja Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestro muzikantų ansamblis: Rasuolė Čiuladienė (smuikas), Žaneta Urbonavičienė (smuikas), Nomeda Jozeliūnienė (altas), Ana Čirkova (violončelė), Tadas Vilčinskas (kontrabosas), Irenėjus Urbonavičius (fleita), Klaudija Gurskytė (obojus), Andrius Bernotaitis (klarnetas), Jonas Žemonis (fagotas), Andrius Dirmauskas (valtornė), Dainius Radomskis (trimitas), Saulius Karka (trombonas), Rokas Generauskas (mušamieji), Lina Dinsmonienė (klavišiniai). Instrumentiniam ansambliui vadovauja dirigentas Virgilijus Visockis. Pirmą kartą ši programa skambės naujoje koncertinėje erdvėje – restorano „Fresh buffet Medžiotojų užeiga“ terasoje, o taip pat Birštone, Raudondvaryje ir Kauno rotušės aikštėje.

 

Antrąją festivalio programą griausmingai pristatys kiek netikėtas svečių iš Airijos kolektyvas – airių liaudies instrumentų ansamblis „The Cobblestone Folk Orchestra“, atsivežantis net tris dešimtis lietuviams nelabai įprastų instrumentų – airiškus dūdmaišius, fidelius, bandžas. Dar keisčiau mūsų ausiai skamba jų atliekamų airių liaudies šokių pavadinimai – rilai (reels), džigos (jigs) ir slipdžigos (slip jigs), bet bus ir polkų, kurios, kaip žinia, labai smagios visuose kraštuose. Ši aukščiausios klasės airių liaudies muzikos atlikėjų grupė apkeliavo kone visą pasaulį, neseniai koncertavo Danijoje, Šveicarijoje, Latvijoje, Estijoje, Slovakijoje, o šiais metais pasiklausyti įspūdingo dūdmaišių ir kitų airių liaudies instrumentų skambesio kviečia Lietuvos auditoriją, juos išgirsime liepos 5, 6 dienomis aikštėje prie Kauno savivaldybės ir Raudondvario dvare.

 

Trečiasis festivalio koncertas „Sakralinės muzikos šedevrai“ supažindina klausytojus su jautriais, sielą skaidrinančiais soliniais ir ansambliniais fragmentais iš šios muzikos korifėjų G. B. Pergolesi, W. A. Mozarto, G. Verdi, G. F. Händelio, J. Haydno ir kitų kompozitorių stambios formos kūrinių – mišių ir oratorijų. Šiandien Lietuvos bažnyčiose įvairiomis progomis galime išgirsti daugybę religinės muzikos koncertų. Festivalis, pasitelkęs įvairių kartų atlikėjus, taip pat imasi švietėjiškos misijos supažindinti su religinės muzikos lobynų šedevrais kuo platesnę auditoriją. Juk sakraliai erdvei sukurta ir joje skambanti religinė muzika, net ir netekusi privalomojo apeigų konteksto, suteikia klausytojams atgaivą, nuramina sielą, numalšina būties sopulius.

„Sakralinės muzikos šedevrai“ skambės liepos 21 d. Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčioje ir spalio 13 d. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Arijas ir ansamblius dainuos Kauno valstybinio muzikinio teatro operos primadonos Gitana Pečkytė ir Rita Preikšaitė, joms talkins jaunosios kartos dainininkai Žygimantas Galinis ir Nerijus Noreika. Solistams grieš VDU kamerinis orkestras, diriguojamas Jono Janulevičiaus, koncertus ves Ieva Vaznelytė.

 

Ketvirtosios mažųjų scenų programos turinys skleidžiasi pavadinime „Prancūzų kompozitorių romansų popietė“. Šios programos sumanytojas ir vedėjas Giedrius Prunskus savo viziją pristato taip: „Švelnus prancūzų kalbos skambesys tarsi savaime daugeliui sukelia švelnius jausmus. O šia žavinga kalba atliekamos dainos net nesuprantant žodžių reikšmės žadina meilius pojūčius, kitaip tariant – dainuoja apie didingą Meilės jausmą. Tuo ir ypatingas prancūziškas chanson, kurio ištakos siekia romantizmo epochą, o jo populiarumas neblėsta iki šiol.“

Programos „Prancūzų kompozitorių romansų popietė“ metu VDU Muzikos akademijos styginių instrumentų kvartetas Asta Markevičienė (I smuikas), Rita Bieliauskaitė (II smuikas), Rūta Balniūtė (altas), Solveiga Vėbraitė (violončelė), akordeono virtuozas Laimonas Salijus ir solistai Ieva Goleckytė (sopranas), Rita Preikšaitė (mecosopranas), Povilas Padleckis (tenoras), Giedrius Prunskus (baritonas) svajingais prancūziško chanson keliais ves klausytojus link neblėstančios Meilės ir nuoširdžiausių jausmų karalystės. Prancūzų romansų popietė skambės pirmąją rudens dieną restorano „Miesto sodas“ terasoje ir rugsėjo 22 d. – Birštono kurhauze.

 

Po festivalio vėliava kasmet vykstanti Baltijos muzikos akademija, kur susitinka muzikuoti ir dalytis profesinėmis paslaptimis įvairūs instrumentalistai, solistai, chorų kolektyvai, šiais metais Raudondvario dvaro Menų inkubatoriaus žiūrovų auditorijai pateiks Piotro Čaikovskio operą „Jolanta“. Paskutinės ir brandžiausios kompozitoriaus operos, kartais netgi vadinamos psichologiniu rebusu, projektinė interpretacija skambės rugpjūčio 27 d. Prof. Gintauto Želvio režisuotame spektaklyje dainuos VDU Muzikos akademijos, Sankt Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos ir Tarptautinės Elenos Obraztsovos akademijos studentai, Sankt Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo muzikos technikumo choras, grieš Baltijos muzikos akademijos simfoninis orkestras, diriguos Aleksejus Vasiljevas (Rusija).

 

Svarbiausieji festivalio koncertai tradiciškai vyks Kauno pilies prieigose liepos 5 ir 6 dienomis.

Pirmąjį vakarą publika kviečiama į ypatingą susitikimą – pirmą kartą Lietuvos žiūrovams prisistatys Kazachstano scenos meno pažiba – valstybinio operos ir baleto teatro „Astana Opera“ baleto trupės kolektyvas. Tai, be abejo, stipriausia klasikinio šokio trupė visoje Vidurinėje Azijoje. Svečiai parengė specialią savo teatro repertuaro populiariausių baleto spektaklių fragmentų programą, kurioje atsiskleis stipriausios kolektyvo meninės pajėgos.

Dar labai jauna Kazachstano baleto mokykla formavosi pasaulyje pripažinto rusiškojo baleto – žymiųjų anuometinio Leningrado ir Maskvos choreografijos mokyklų pagrindu. Įliejus nacionalinių šokio meno tradicijų gimė kazachstanietiško baleto fenomenas, kuriuo šalis didžiuojasi ir sėkmingai pristato visame pasaulyje. Šiuo metu baleto trupei vadovauja garsi balerina ir puiki klasikinio šokio pedagogė, Sankt Peterburgo A. J. Vaganovos choreografijos mokyklos auklėtinė Altynai Asylmuratova.

Baleto koncertui grieš Lietuvos ir Sankt Peterburgo jaunimo simfoninis orkestras, diriguojamas svečio iš Rusijos Aleksejaus Vasiljevo ir festivalio vyriausiojo dirigento Jono Janulevičiaus.

 

Liepos 6 d. 21 val. Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną drauge su viso pasaulio lietuviais festivalio dalyviai, žiūrovai ir svečiai giedos Tautinę giesmę. Po jos skambės dar vieno festivalio svečio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklis – kultinis lietuviškas miuziklas „Velnio nuotaka“. Klaipėdiškiai profesionalioje teatro scenoje ėmėsi atgaivinti vieną įsimintiniausių lietuviškų miuziklų, netikėtais dramaturginiais posūkiais nukeliantį į praėjusius laikus, nors šiame liaudies detektyve su fantastikos elementais pasakojama istorija galėtų nutikti ir šiandien.

Viačeslavo Ganelino „Velnio nuotaka“ – pirmasis lietuviškas miuziklas, sukurtas Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ motyvais. Kelių kartų žiūrovų pamiltas kūrinys nepasiduoda laiko tėkmei. Amžiną gėrio ir blogio kovą, tragikomiškas herojų laimės paieškas puikus džiazo meistras V. Ganelinas supynė į melodingą muzikinę sceninę kompoziciją, kuria pasigėrėti progos turės ir festivalio „Operetė Kauno pilyje“ žiūrovai.

 

Lina Stankevičiūtė

About the author: operetta