[:lt]1982 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos dramos aktoriaus specialybę (vad. H.Vancevičius ir R.Tuminas). Studijuodamas 1979-1982 m. vaidino Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro spektakliuose. 1980-1981 m. filmavosi Lietuvos kinostudijos filme „Amerikoniškoji tragedija“. Nuo 1984 m. rengia poezijos vakarus, dalyvauja „Poezijos pavasario“ renginiuose, poezijos ir prozos knygų pristatymuose. 1984-1987 m. dirbo aktoriumi Kauno valstybiniame lėlių teatre, 1987-1991 m. – LVAD teatre. Nuo 1987 m. įvairių valstybinių, kultūrinių ir komercinių renginių vedėjas, režisierius ir scenarijų autorius, tarp jų: „Vienos pokylis“, „Vilniaus pokylis”, Kaunas Jazz festivalis, „Jūros šventė”, „Laimingas vaikų juokas“, „Tarptautinė teatro diena“, „Rudens gėrybių mugė“, „In Vogue“, „Prestige ruduo“. 1988 m. filmavosi LTV filme „Vilius Karalius“. 1991 m. buvo vienas iš „Sietyno” teatro (vėliau „Vaidilos ainiai“) įkūrėjų. Nuo 1992 m. dirba aktoriumi įvairiuose Lietuvos teatruose pagal sutartis: Senamiesčio teatre, Nacionaliniame dramos teatre, teatre-studijoje „Ąžuolas“, teatre-studijoje „Visas pasaulis vaidina“, teatro laboratorijoje.„Ramūno ateljė“, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. 1994 m. G.Mikalauskas tapo „Poezijos pavasario” skaitovų laureatu. Aktorius dalyvauja labdaringose akcijose: Vilniaus universiteto vaikų ligoninės, Amerikos prekybos namų ir Operos rėmimo fondo kalėdiniuose renginiuose. Nuo 1995 m. iki dabar yra įvairių televizijos laidų vedėjas. 1995-1998 m. jis išleido garso plokštelę vaikams „Kalėdinė dovana“ (R.Skučaitės eiliuotos pasakos), režisavo tris radijo spektaklius ir pats vaidino: D.Kazragytės „Rokenrolas rytdienai“, J.Švarco „Raudonkepuraitė“, I.Tokmakovos (liet. T. R.Skučaitės) „Kai pabunda dainelės…“. 2003-2011 m. filmavosi TV serialuose: „Prokurorai“, „Garbės kuopa“, „Saldi nuodėmė“, „Jausmų miestas‘‘, trumpametražiniame filme „Ostija“. Nuo 1991 m. G.Mikalauskas veda įvairius vyriausybinius renginius ir valstybines šventes: 1998 m. buvo J.E. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos iškilmių vedėjas, o 2004 m. – Prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos iškilmių vedėjas ir vienas iš scenarijaus autorių bei režisierių. 2005 m. ir 2010 m buvo jubiliejinių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo valstybinių renginių ir Žalgirio mūšio 600 metinių minėjimo valstybinių renginių vedėjas. 2009 m. vedė J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracijos iškilmes. Nuo 2002 m. G.Mikalauskas veda visus tarptautinio festivalio „Operetė Kauno pilyje” renginius.[:]

[:lt]Ieva Vaznelytė 1995 m. įstojo į Lietuvos Muzikos akademijos Kauno fakultetą, S.Martinaitytės solinio dainavimo klasę. 2003 m. ji baigė dainavimo studijas magistro laipsniu. Studijų metais I. Vaznelytė pradėjo aktyvią koncertinę veiklą, sukūrė vaidmenis Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Dalyvavo prof. A.Nohat (Kanada), A.Barová (Čekija) dainavimo meistriškumo kursuose. Solistė dainavo su Panevėžio kameriniu orkestru įvairiuose Lietuvos miestuose, koncertavo Švedijoje. 2003 m. Pirmajame Kauno jaunųjų dainininkų konkurse-festivalyje „Daina miestui” I.Vaznelytė tapo I vietos laureate. Nuo 2003 m. I.Vaznelytė dirba Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, sukūrė daugiau nei dvi dešimtis vaidmenų operose, operetėse, miuzikluose, spektakliuose vaikams. 2005 m. I.Vaznelytė pelnė Kauno teatralų prizo „Fortūna“ diplomą už Sali Boulz vaidmenį J.Kander, F.Ebb, J.Masteroff miuzikle „Kabaretas“. 2011 m. dainininkė sukūrė pagrindinį Aidos vaidmenį didelio žiūrovų pripažinimo sulaukusiame E.John ir T.Rice miuzikle „Aida“ ir pelnė „Fortūnos“ prizo diplomą.  [:]

J. Janulevičius – šio festivalio koncertinių programų muzikinis vadovas ir daugelio orkestruočių autorius. 1998 – 2003 m. J.Janulevičius studijavo ir baigė LMA simfoninio ir operos dirigavimo katedros prof. J.Aleksos klasę. 1999 m. subūręs studentų kolektyvą atliko I.Stravinskio siuitą „Kareivio istorija“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. 1998 m. paruošė koncertines programas su pučiamųjų orkestru „Trimitas”, Šiaulių kameriniu orkestru, Lietuvos valstybiniu ir nacionaliniu simfoniniu orkestrais. Su Kauno kameriniu orkestru dirigentas atliko A. Schönbergo kūrinį „Pragiedrėjusi naktis”, taip pat R. Strausso „Metamorfozes“, gastroliavo Zagrebe. 2000-2001 m. J.Janulevičius dalyvavo ERASMUS dirigavimo kursuose, 2001 – 2002 m. studijavo Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje. Nuo 2006 m. kasmet J.Janulevičius su Rusijos Federacijos jaunimo simfoniniu orkestru koncertavo keliuose Rusijos Federacijos miestuose, tarp jų Sankt-Peterburge ir Maskvoje. J.Janulevičius dirba ir pedagoginį darbą, nuo 2002 m. vadovavo LMA Kauno fakulteto kameriniam orkestrui, su juo dalyvavo tarptautiniame jaunimo orkestrų festivalyje Ispanijoje. 2003 m. įkūrė J.Naujalio muzikos gimnazijos simfoninį orkestrą ir Kauno akademinio jaunimo simfoninį orkestrą. Intensyviai bendradarbiauja su Šiaulių kameriniu orkestru, nuo 2006 m. yra šio kolektyvo dirigentas, dabar ir meno vadovas. Nuo 2006 m. J. Janulevičius dirba Kauno valstybinio muzikinio teatro dirigentu. Čia diriguoja daugelio koncertų programas, pastatė I.Kálmáno operetes „Bajaderė” (2004) ir „Grafaitė Marica“ (2006), G.Rossini operą „Sevilijos kirpėjas“ (2007), baletą vaikams „Sniego karalienė“ (2008), L.Fall operetę „Madam Pompadur“ (2010), E.John ir T.Rice miuziklą „Aida“ (2011), muzikinį reviu „Zygfrydo Vernerio kabaretas“ (2012), šokio spektaklį „Notrdamo legenda“ (2013), N.Rimskio-Korsakovo operą „Caro sužadėtinė“ (2013), F.Wildhorn miuziklą „Grafas Montekristas“ (2014).

[:lt] Sankt-Peterburgo varinių ragų orkestras ir jo įkūrėjas, meno vadovas ir dirigentas Sergei Polyanichko. Šis kolektyvas pasaulinį pripažinimą pelnė savo unikaliu, analogų neturinčiu neįprastų koncertinėje estradoje pučiamųjų instrumentų skambesiu. Jau pats instrumentų pavadinimas – variniai ragai – kelia nuostabą, kaip jais gali būti atliekami patys įvairiausi kūriniai – nuo pripažintos klasikos iki 21 a. kompozitorių kūrybos. Kolektyvas atgaivino 18 a. viduryje Rusijoje klestėjusias muzikavimo šiais instrumentais tradicijas.  Orkestro arsenalą sudaro 96 unikalaus tembro instrumentai, kuriuos pagamino talentingas meistras Vladimiras Goloveško. Kaip sako orkestro vadovas S. Polyanichko, metalo, iš kurio pagaminti instrumentai, lydinio ir išdegimo paslaptys saugomos po septyniomis spynomis. Orkestro kolektyvą sudaro 20 muzikantų, kurių didžioji dalis yra įvairių Rusijos ir tarptautinių konkursų laureatai.[:en]Sankt-Peterburgo varinių ragų orkestras ir jo įkūrėjas, meno vadovas ir dirigentas Sergei Polyanichko. Šis kolektyvas pasaulinį pripažinimą pelnė savo unikaliu, analogų neturinčiu neįprastų koncertinėje estradoje pučiamųjų instrumentų skambesiu. Jau pats instrumentų pavadinimas – variniai ragai – kelia nuostabą, kaip jais gali būti atliekami patys įvairiausi kūriniai – nuo pripažintos klasikos iki 21 a. kompozitorių kūrybos. Kolektyvas atgaivino 18 a. viduryje Rusijoje klestėjusias muzikavimo šiais instrumentais tradicijas. Orkestro arsenalą sudaro 96 unikalaus tembro instrumentai, kuriuos pagamino talentingas meistras Vladimiras Goloveško. Kaip sako orkestro vadovas S. Polyanichko, metalo, iš kurio pagaminti instrumentai, lydinio ir išdegimo paslaptys saugomos po septyniomis spynomis. Orkestro kolektyvą sudaro 20 muzikantų, kurių didžioji dalis yra įvairių Rusijos ir tarptautinių konkursų laureatai.[:]